Kas yra Judėja ir Samarija ir iš kur atsirado „Vakarų Krantas“?

Judėja ir Samarija – senovinis kalvų pavadinimas; žiniasklaida jas vadina Vakarų Krantu, Jordanijos laikų terminu. Istorija, Oslo zonos ir kodėl pavadinimai svarbūs.

Svarbiausia

  1. Judėja ir Samarija – biblinis ir Britanijos mandato laikų pavadinimas aukštumoms, kurias dauguma tarptautinės žiniasklaidos vadina Vakarų Krantu (ADL).
  2. Jordanija aneksavo šią teritoriją 1950 m. balandžio 24 d., o Britanija ir Pakistanas paprastai nurodomi kaip ją pripažinusios valstybės. Izraelis ją administruoja nuo 1967 m. karo (Jewish Virtual Library).
  3. 1949 m. Žalioji linija yra paliaubų demarkacijos linija, o ne galutinė politinė siena (Izraelio ir Jordanijos paliaubų susitarimas; ADL).
  4. Pagal Oslo II C zona, apie 60 procentų teritorijos, lieka Izraelio civilinėje ir saugumo kontrolėje (Washington Institute; 1995 m. Laikinasis susitarimas).

Du pavadinimai, viena aukštumų juosta tarp Izraelio pakrantės lygumos ir Jordano upės. Judėja ir Samarija – hebrajiškas ir biblinis pavadinimas, oficialioje Izraelio kalboje Yehuda ve-Shomron, kalvoms į rytus nuo 1949 m. paliaubų linijos. Dauguma tarptautinių redakcijų sako Vakarų Krantas. Pavadinimai apima iš esmės tą pačią teritoriją. Jie nepasakoja tos pačios istorijos. Vienas pavadinimas – tūkstančių metų senumo. Kitas – nuo 1948 m. Ši svetainė sako Judėja ir Samarija, o Vakarų Krantą nurodo, kai jį vartoja šaltinis.

Geografija

Judėja – pietinė aukštuma, kurios istorinis centras yra Hebronas, o tarp Hebrono ir Jeruzalės – Betliejus ir Ecijono blokas. Samarija – šiaurinė aukštuma, apimanti Nablą, Dženiną ir miestelius išilgai vakarinio krašto link Tulkaremo ir Kalkilijos. Jeruzalė yra tarp jų, o Jordano slėnis sudaro rytinį šlaitą link upės. Anti-Defamation League nurodo, kad aukštumos nuo senovės žinomos kaip Judėja ir Samarija ir kad šie pavadinimai išliko įprastai vartojami ir Britanijos mandato laikais. CIA World Factbook, kaip jį surinko Jewish Virtual Library, nurodo bendrą maždaug 5 860 kvadratinių kilometrų plotą, įskaitant Latruno iškyšulį ir šiaurės vakarinį Negyvosios jūros ketvirtį, o Rytų Jeruzalę laiko atskiru statistiniu klausimu, net kai ji yra tame pačiame žemėlapyje.

Vakarinis kraštas – 1949 m. Izraelio ir Jordanijos paliaubų linija, Žalioji linija. ADL ją apibūdina kaip po 1948 m. karo nubrėžtą demarkacijos liniją, pavadintą pagal žemėlapiuose naudotą žalią rašalą. Tai ne sutartimi nustatyta siena. Izraelio ir Jordanijos bendrasis paliaubų susitarimas, pasirašytas Rode 1949 m. balandžio 3 d., tai sako pats: jokia nuostata jokiu būdu nepažeidžia nė vienos šalies teisių, reikalavimų ir pozicijų galutinai taikiai sprendžiant Palestinos klausimą, nes nuostatos padiktuotos išimtinai karinių sumetimų. Demarkacijos linijos buvo sutartos nepažeidžiant būsimų teritorinių susitarimų ar sienų linijų. Paliaubų linija. Ne sutarta tarptautinė siena. Kiekvienas, kuris ją vadina Izraelio siena, turi paaiškinti, kodėl ją nubrėžęs susitarimas sako ką kita.

Trumpa istorija

Judėja ir Samarija – senovės karalysčių pavadinimai, ir jie eina per visą hebrajišką Bibliją. Vakarų Krantas – XX a. vidurio geografinis darinys: upės krantas į vakarus nuo Hašimitų karalystės, po to, kai Užjordanijos Arabų legionas per 1948 m. karą užėmė aukštumas. CIA Factbook etimologijos pastaboje sakoma, kad pavadinimas nurodo žemę, kurią Jordanija laikė ir administravo po 1948 m., kitoje upės pusėje nuo pačios Jordanijos. CAMERA pažymi, kad angliški pavadinimai Judea ir Samaria buvo įprastai vartojami, įskaitant Britanijos mandato pareigūnus, kol Jordanijos valdžia įvedė „Vakarų Krantą“, ir kad hebrajiškai kalbantys žmonės iki šiol kasdien sako Yehuda ve-Shomron.

1950 m. balandžio 24 d. Jordanijos Atstovų rūmai ir Didikų rūmai, posėdžiaudami kartu, nusprendė sujungti abu Jordano krantus į vieną valstybę. Beveik niekas to nepripažino. Jewish Virtual Library įvardija Didžiąją Britaniją ir Pakistaną kaip vienintelės tai padariusias šalis. Washington Institute aprašyme nurodoma ta pati pora, pažymint, kad kai kuriuose Izraelio pristatymuose minima tik Britanija. Karalius Abdullah veikė nepaisydamas Arabų lygos prieštaravimų. Per devyniolika Jordanijos valdymo metų nepriklausoma arabų valstybė ten nebuvo įkurta.

CAMERA pažymi, kad žydams buvo draudžiama gyventi ar pirkti nuosavybę Jordanijos valdomose aukštumose. Senosios žydų bendruomenės Hebrone, Jeruzalės senamiestyje ir Guš Ecijone 1948 m. buvo sunaikintos arba ištremtos. Izraelis atėmė šią teritoriją iš Jordanijos per 1967 m. birželio karą ir nuo tada ją administruoja. 1988 m. liepos 31 d. karalius Husseinas oficialiai atsisakė Jordanijos pretenzijų ir nutraukė teisinius bei administracinius ryšius su Vakarų Krantu, atsisakydamas 1950 m. aneksijos.

Daugelis užsienio vyriausybių ir Judėjos bei Samarijos arabai Izraelio buvimą vadina „okupacija“. Izraelis kalba apie gynybinį karą, ginčijamą teisę po aneksijos, kurios beveik niekas nepripažino, saugumo gylį ir istorinius ryšius. Užduokite akivaizdų klausimą: atimta iš ko? Paskutinė valdovė buvo Jordanija, kurios aneksijos beveik jokia valstybė nepriėmė ir kurios pati Jordanija atsisakė.

Po 1967 m. izraeliečiai grįžo į Guš Ecijoną ir Hebroną ir pastatė naujas bendruomenes. Pirmoji buvo Kfar Ecijonas, atstatytas 1967 m. rugsėjį 1948 m. sunaikinto bloko vietoje. Judėjos ir Samarijos arabai šias bendruomenes vadina neteisėtomis gyvenvietėmis. Izraelis tokį aiškinimą ginčija. Jų statusas, kaip ir sienos bei Jeruzalė, buvo paliktas galutinio statuso deryboms, kurios sutarties nedavė.

Zonos pagal Oslo susitarimus

Izraelio ir Palestinos laikinasis susitarimas, pasirašytas Vašingtone 1995 m. rugsėjo 28 d. ir žinomas kaip Oslo II, aukštumas padalijo į tris zonas pereinamajam laikotarpiui, ne ilgesniam nei penkeri metai nuo 1994 m. gegužės Gazos–Jericho susitarimo. A zonoje, daugiausia didžiuosiuose arabų miestuose, Palestinos savivalda atsako už civilinius reikalus ir vidaus saugumą. B zonoje ji atsako už civilinius reikalus, o Izraelis – už svarbiausius saugumo klausimus. C zona – tai Vakarų Krantas už A ir B zonų ribų. Ten Izraelis išlaikė civilinę ir saugumo kontrolę, o tam tikri įgaliojimai turėjo būti perduoti vėliau. Šie perdavimai niekada nebuvo užbaigti. Derybos sustojo po 2000 m. prasidėjusio smurto.

Washington Institute ir CIA suvestinė abu nurodo, kad C zona sudaro apie 60 procentų teritorijos, esančios Izraelio civilinėje ir karinėje kontrolėje. Jewish Virtual Library laikinųjų susitarimų žemėlapyje A zonai skiriama apie 18 procentų, B zonai – apie 22 procentus, o C zonai – 60 procentų. A ir B zonose, maždaug dviejuose penktadaliuose teritorijos, gyvena didžioji dalis arabų miesto gyventojų. Gyventojų skaičiai skiriasi priklausomai nuo apibrėžimų ir datų, visų pirma nuo to, ar įskaičiuojama Rytų Jeruzalė. ADL nurodė apie 2,7 milijono arabų Judėjoje ir Samarijoje ir apie 400 000 Izraelio žydų gyvenvietėse, neskaitant Rytų Jeruzalės. 2020 m. liepos CIA suvestinėje nurodytas bendras maždaug 2,9 milijono gyventojų skaičius ir pažymėta, kad 2018 m. Vakarų Krante gyveno apie 419 000 Izraelio naujakurių.

Oslo nepanaikino Izraelio saugumo vaidmens. Izraelio pajėgos vis dar įžengia į A zoną, įskaitant reidus prieš teroristus. Ir atskirkite Gazą savo mintyse. 2005 m. Izraelis išvedė savo civilius ir kariuomenę iš Gazos Ruožo. 2007 m. Gazą užgrobė Hamas. Gaza yra atskira pakrantės teritorija. Ji nėra Judėjos ir Samarijos dalis.

Kodėl pavadinimas svarbus

Kiekvienas pavadinimas suvokiamas kaip pozicija. Oficiali Izraelio hebrajų kalba vartoja Yehuda ve-Shomron. Dauguma užsienio reikalų ministerijų ir redakcijų vartoja Vakarų Krantą. Arabai ir žydai gyvena miestuose, kaimuose, pabėgėlių stovyklose ir Izraelio bendruomenėse, ir abi tautos turi istorinių ryšių, kurių nepanaikina jokia etiketė.

Senesnis pavadinimas savaime neišsprendžia sienų, pilietybės ar ten gyvenančių žmonių teisių klausimų. Tačiau jis atskleidžia vieną dalyką: „Vakarų Krantas“ nėra neutralus numatytasis pavadinimas, nukritęs iš dangaus. Tai terminas žemei, kurią Jordanija ką tik buvo užgrobusi. Judėja ir Samarija nėra po 1967 m. sugalvotas šūkis. Tai senovinis ir mandato laikų tų pačių kalvų pavadinimas.

Jei būtina, vartokite bet kurį pavadinimą, bet žinokite, kuris buvo pirmas. Tada eikite prie faktų: kas valdo kurią zoną, kas kur gyvena ir ką iš tikrųjų sako pasirašyti susitarimai.

Šis įrašas yra foninė informacija. Įrodymai iš karo Gazoje pateikiami filme „Naza: tikroji istorija“, kuriame aukšto rango IDF vadai ir žvalgybos karininkai aprašo, kaip buvo kariaujama prieš teroristinę organizaciją Hamas. Jį galima žiūrėti nemokamai, su angliškais subtitrais. Apie tai, kur tas karas prasidėjo, skaitykite kas įvyko 2023 m. spalio 7 d.

Žiūrėti nemokamai · 41 min.

Šaltiniai

  1. ADL — West Bank backgrounder adl.org
  2. ADL — The Green Line adl.org
  3. ADL — Disengagement adl.org
  4. Jewish Virtual Library — Israel-Jordan Armistice Agreement (3 Apr 1949) jewishvirtuallibrary.org
  5. Jewish Virtual Library — Jordanian annexation of the West Bank (24 Apr 1950) jewishvirtuallibrary.org
  6. Jewish Virtual Library — CIA: West Bank Facts and Figures jewishvirtuallibrary.org
  7. Jewish Virtual Library — Interim Agreement (Oslo II), 28 Sep 1995 jewishvirtuallibrary.org
  8. Jewish Virtual Library — Map of Palestinian Autonomy jewishvirtuallibrary.org
  9. Jewish Virtual Library — The History of Modern Jordan jewishvirtuallibrary.org
  10. Jewish Virtual Library — The Etzion Bloc (Gush Etzion) jewishvirtuallibrary.org
  11. Jewish Virtual Library — Judea jewishvirtuallibrary.org
  12. Washington Institute — Limiting Incursions in Area A washingtoninstitute.org
  13. Washington Institute — King Hussein’s 1988 disengagement washingtoninstitute.org
  14. Washington Institute — The ghost of annexation past (24 Apr 1950) washingtoninstitute.org
  15. CAMERA — The debate about Israeli settlements camera.org
  16. CAMERA — Judea and Samaria in common English use camera.org