Pradžia / NAZA demaskavimas

NAZA demaskavimas

2026 m. Yuvalio Abrahamo ir Rachel Szor filmas NAZA, pristatytas kartu su „The Guardian“, save pateikia kaip dokumentinį filmą. Tai įtikinėjimo kūrinys. Jo kalba, interviu ir montažas scena po scenos veda žiūrovą prie iš anksto pasirinktos išvados: Izraelis vykdo genocidą.

Pirmiausia šiame puslapyje parodome, kaip angliški subtitrai pakeičia karių žodžius. Tada aptariame Izraelio gynybos pajėgų atsakymą ir tai, ką nustatė žurnalistai, kritikai bei karininkai. Galiausiai pateikiame savo daugiau kaip keturiasdešimties scenų analizę: kiekvienoje įvardijame naudojamą poveikio būdą neurolingvistinio programavimo (NLP) terminais. Filmo citatos išverstos iš hebrajų kalbos.

Ką pakeičia subtitrai

Dauguma NAZA žiūrovų nemoka hebrajų kalbos. Ką pasakė kariai, jie sužino tik iš angliškų subtitrų. Kai kur subtitrai pasako daugiau nei karys: pridedamas žodis, pašalinamas abejonę reiškiantis intarpas, o miglota pastaba virsta tvirtu teiginiu. Čia nereikia nieko interpretuoti. Palyginus ištartus ir ekrane pateiktus žodžius matyti, kad jie nesutampa.

  1. Pasakyta hebrajiškai
    „Toks jausmas, kad būtent taip ir reikia daryti.“
    Angliškas subtitras
    The sense in Israeli society is that that’s what we should do.

    Karys kalba tik apie jausmą. Subtitras tą jausmą priskiria visai Izraelio visuomenei, todėl žiūrovas užsienyje išgirsta, esą to nori visa tauta.

    Mūsų komandos nustatyta filme

  2. Pasakyta hebrajiškai
    „Ahmedas ir visa jo šeima.“
    Angliškas subtitras
    Ahmed and his family will die.

    Rodydamas į butą savo ekrane, karys įvardija, kas jame gyvena. Subtitras priduria, kad jie mirs.

    The Times of Israel

  3. Pasakyta hebrajiškai
    „Buvo toks leidimas, lyg ir 500 dėl vieno žmogaus.“
    Angliškas subtitras
    There was approval once to kill 500 for one human target.

    Karys kalba neužtikrintai ir niekada nesako „nužudyti“. Subtitrai panaikina tą neužtikrintumą ir prideda žudymą. Būtent šį teiginį filmas įtraukė į savo anonsą.

    The Times of Israel

Hebrajų kalbos nemokantis žiūrovas neturi kaip to pastebėti. Stipriausi filmo teiginiai užsienio auditoriją pasiekia žodžiais, kurių kariai neištarė.

Ką sakė Izraelio gynybos pajėgos

Izraelio gynybos pajėgos į filmą atsakė kelis kartus: pirmiausia po premjeros Venecijoje, vėliau – dėl teiginio, panaudoto filmo anonse, ir galiausiai – dešimties puslapių rašytiniame atsakyme. Prieš išleisdami filmą jo kūrėjai nepateikė savo kaltinimų Izraelio gynybos pajėgoms, o paprašyti nesuteikė joms filmo kopijos. Pareiškimai cituojami tokie, kokie buvo paskelbti.

  1. Izraelio gynybos pajėgos griežtai atmeta šiame filme pateiktus kaltinimus. Filmas remiasi anoniminiais liudijimais asmenų, kurių tapatybės neįmanoma patikrinti. Neįmanoma patikrinti ir to, ar jie tarnavo Izraelio gynybos pajėgose, kokias pareigas ėjo ir ar buvo susiję su įvykiais, dėl kurių pateikiami kaltinimai.

    Izraelio gynybos pajėgų atstovo spaudai tarnyba X · Israel Defense Forces

  2. Tai visiška netiesa. Izraelio gynybos pajėgos niekada neplanavo, nepatvirtino ir neįvykdė smūgio Gazoje, per kurį būtų tikėtasi nužudyti 500 civilių ar bent kiek panašų jų skaičių. Per visą karą taip pat nebuvo pateikta jokio patikimo teiginio, kad dėl Izraelio gynybos pajėgų smūgio žuvo bent kiek panašus skaičius žmonių. Filmo kūrėjai niekaip negalėjo patikrinti šio teiginio, nėra jokių realių jį pagrindžiančių įrodymų, tačiau jie vis tiek jį paskelbė.

    Izraelio gynybos pajėgų atstovo spaudai tarnyba – dėl teiginio apie 500 civilių X · Israel Defense Forces

  3. Reklaminėje medžiagoje pateikti teiginiai yra netikslūs, o kai kurie iš jų išdėstyti iškreiptai ir klaidinančiai, atsietai nuo tikrovės vietoje. Kad galėtume iš esmės, profesionaliai ir faktais remdamiesi aptarti kiekvieną kaltinimą, kviečiu filmo kūrėjus leisti Izraelio gynybos pajėgų atstovams peržiūrėti visą filmą.

    Brigados generolas Effie Defrinas, Izraelio gynybos pajėgų atstovas spaudai Jewish News

  4. Cituojamuose fragmentuose pateikiami teiginiai apie nacionalinę ir karinę strategiją, apie kurią žemesnio rango kariai akivaizdžiai negali turėti žinių. Sprendimus dėl Izraelio gynybos pajėgų smūgių taikinių parinkimo ir patvirtinimo priima tik žmonės, vadovaudamiesi pajėgų gairėmis, o ne dirbtinis intelektas.

    Izraelio gynybos pajėgų atstovo spaudai tarnyba Ynet

  5. Sprendžiant iš to, kas iki šiol paskelbta, tai nėra Izraelio gynybos pajėgas kritikuojantis filmas ir juo nesiekiama nustatyti tiesos. Jis grindžiamas kraujo šmeižtu, tyčiniu tikrovės iškraipymu ir sunkiais, melagingais kaltinimais Izraelio gynybos pajėgų kariams bei vadams.

    Generolas leitenantas Eyalas Zamiras, Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Al-Monitor

  6. Filme „NAZA“ pateikiamas iškreiptas, klaidinantis ir nesąžiningas Izraelio gynybos pajėgų taikinių planavimo bei smūgių vykdymo proceso vaizdas. Filmo pasakojimas grindžiamas didelėmis faktinėmis klaidomis, atsiradusiomis dėl iškreipto ir manipuliatyvaus tikrovės vaizdavimo.

    Izraelio gynybos pajėgų atstovo spaudai tarnyba, rašytinis atsakymas IDF Spokesperson's Unit

Rašytinis Izraelio gynybos pajėgų atsakymas į kiekvieną filmo teiginį

2026 m. spalio 1 d. Izraelio gynybos pajėgos (IDF) paskelbė dešimties puslapių atsakymą. Pasak IDF, filmas remiasi anoniminių asmenų liudijimais, kuriuose daugiausia pasakojama apie patirtį ankstyvame ilgo, iš daugelio etapų susidedančio proceso etape. Filme praleidžiamas karui suprasti būtinas kontekstas, o manipuliatyvus montažas ir užuominos į istorinius žiaurumus dar labiau iškreipia vaizdą.

Atsakymas pradedamas nuo pavadinimo. NAZA yra hebrajiško termino nezek agavi, reiškiančio šalutinę žalą, santrumpa. Tai profesinis terminas, vartojamas visų tarptautinės teisės besilaikančių kariuomenių. „Paradoksalu, bet filme išskirtinės IDF pastangos ir kruopštus galimos šalutinės žalos per smūgius vertinimas pateikiami kaip abejingumo civilių gyvybėms įrodymas. Iš tiesų vertinti numatomą žalą civiliams per smūgius reikalauja tarptautinė teisė.“ Remdamiesi šiuo vertinimu, vadai sprendžia, ar smūgis būtų teisėtas, ar reikia papildomų atsargumo priemonių, keisti planą arba smūgio atsisakyti.

IDF Spokesperson's Unit

Trys filmo kūrimo trūkumai

  1. 01
    Liudytojai kalba apie tai, ko negali žinoti

    Pašnekovai pristatomi kaip žvalgybos darbuotojai. Jie pasakoja apie ankstyvuosius žvalgybos darbo etapus, o ne apie smūgių planavimą ir patvirtinimą, už kuriuos atsakingi operaciniai padaliniai. Preliminarus civilių skaičius prie taikinio nėra galutinis skaičius, kuriuo remiantis suduodamas smūgis: jis gali gerokai pasikeisti nusprendus taikytis į konkrečią taikinio dalį, pakeitus ginklą ar smūgio laiką arba civiliams pasitraukus po įspėjimo. Smūgius vertina profesiniu požiūriu nepriklausomi teisės patarėjai, o karo metu vadai dėl numatomos žalos civiliams ribojo smūgius, keitė planus, grąžino juos peržiūrėti arba atsisakė juos vykdyti.

  2. 02
    Nėra galimybės patikrinti

    Be anoniminių pasakojimų, filme nepateikiama jokių nurodymų, dokumentų ar kitų teiginius patvirtinančių įrodymų. Nė vienas minimas smūgis neįvardijamas pagal taikinį, datą, vietą ar aukų skaičių, todėl žiūrovai negali teiginių patikrinti. Priešingai įprastai žurnalistinei praktikai, filmo kūrėjai prieš jį paskelbdami nepateikė savo kaltinimų IDF.

  3. 03
    Praleistas kontekstas

    Filme menkai atsižvelgiama į spalio 7-osios žudynes, kurios paaiškina „Hamas“ keltą grėsmę ir tai, kodėl Izraelis pradėjo karą; į tai, kad „Hamas“ slėpė savo teroristus, ginklus ir infrastruktūrą ligoninėse, JT objektuose, mokyklose ir mečetėse bei po jais, o teroristai kovėsi vilkėdami civiliais drabužiais; taip pat į civilių apsaugos priemones: atšauktus smūgius, įspėjimus skelbusį ir civilių buvimą stebėjusį žalos civiliams mažinimo padalinį, nepriklausomus teisės patarėjus ir daugiau kaip 3.9 milijono metrinių tonų maisto, nuo 2023 m. spalio įvežto į Gazą.

Filmo teiginiai ir IDF atsakymai

  1. Filmas
    Buvo duotas leidimas surengti smūgį, per kurį būtų žuvę 500 civilių.
    IDF
    IDF niekada neplanavo, nepatvirtino ir nesurengė smūgio Gazoje, per kurį būtų tikėtasi 500 civilių ar bent kiek panašaus skaičiaus žūčių. Niekas nėra pagrįstai teigęs, kad kuris nors smūgis nusinešė bent kiek panašų skaičių gyvybių. Filmo kūrėjai šį teiginį įdėjo į anonsą, nors negalėjo jo patikrinti.
  2. Filmas
    Smūgius prieš žemesnio rango teroristus buvo galima rengti numatant iki 20 civilių aukų, o prieš aukšto rango vadus – iki 200.
    IDF
    Šiame teiginyje painiojamas sprendimo patvirtinimo slenkstis su leidimu smogti, o duomenų bazė – su taikinių sąrašu. Slenkstis tik nustato, kas gali patvirtinti smūgį; jis nereiškia leistino žūčių skaičiaus. Kiekvienas vadas vis tiek privalo įvertinti, ar konkretus smūgis būtų proporcingas. Reikalavimas, kad viršijus tam tikrus skaičius sprendimą tvirtintų aukštesnio rango asmuo, yra įprastas Vakarų kariuomenėse. 200 slenksčio niekada nebuvo.
  3. Filmas
    „Lavender“ yra žmonių, kuriuos reikia nužudyti, sąrašas.
    IDF
    „Lavender“ yra duomenų bazė, kurioje sugretinami žvalgybos šaltiniai, kad informacija apie teroristus būtų nuolat atnaujinama. Žmogaus įtraukimas į šią bazę nereiškia, kad jis tampa taikiniu, juo labiau nesuteikia leidimo surengti smūgį.
  4. Filmas
    Skaičiuojant pagal NAZA suaugusieji ir vaikai neskiriami.
    IDF
    Būtent to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė: civilis yra civilis, nepriklausomai nuo amžiaus, ir nė vieno civilio gyvybė nėra mažiau verta. Visą karą civilių, ypač vaikų, buvimas skatino vadus smūgius atšaukti, atidėti arba perplanuoti.
  5. Filmas
    Po smūgių civilių žūtys niekada nebuvo tikrinamos.
    IDF
    Keli IDF padaliniai vertina smūgių padarinius, įskaitant pranešimus apie žalą civiliams. Pašnekovai šiems padaliniams nepriklausė. Po tokių vertinimų buvo išsamiai nagrinėti šimtai incidentų, o dėl baudžiamųjų tyrimų sprendžia karinis generalinis advokatas.
  6. Filmas
    Dirbtinis intelektas sugeneravo dešimtis tūkstančių taikinių, į kuriuos buvo smogta.
    IDF
    Dirbtinis intelektas nesprendžia, ar objektas arba žmogus yra taikinys, nei ar į taikinį bus smogta. Taikinius pagal nustatytas procedūras nustato analitikai, juos patvirtina įgaliotas žvalgybos pareigūnas, o platesnis planavimo procesas baigiasi operacinio vado sprendimu, priimtu laikantis tarptautinės teisės. Duomenų apdorojimo priemonės tik padeda analitikams sugretinti jau surinktą informaciją.
  7. Filmas
    Kariai šaudė į civilius prie pagalbos dalijimo vietų.
    IDF
    IDF nurodymai draudžia taikytis į civilius. Prie šių vietų galiojusios ginklo panaudojimo taisyklės leido šaudyti tik į teroristus ir įtariamuosius, keliančius tiesioginę grėsmę. Vietos veikė karo zonoje, kurioje teroristai tyčia įsimaišydavo į minią. Po tragiškų incidentų buvo atliktos įvykių analizės, įrengti patekimo maršrutai, ženklai ir užtvaros, o išskirtiniai incidentai perduoti Generalinio štabo faktų nustatymo mechanizmui.
  8. Filmas
    Pastatai buvo bombarduojami „pagal algoritmą“, kai juose dar buvo likęs ketvirtadalis gyventojų, nes jie buvo įspėti.
    IDF
    Joks algoritmas niekada nepriėmė sprendimo dėl smūgio. Smūgis planuojamas tik turint karinį tikslą; jei jo nėra, nieko neplanuojama, kad ir kiek būtų civilių. Įspėjimas niekada nesuteikia teisės nepaisyti likusių civilių. Ten, kur „Hamas“ pastatų grupes pavertė koviniais kompleksais, kiekvienas pastatas vis tiek turėjo būti atskirai pripažintas taikiniu ir įvertintas pagal proporcingumo principą.
  9. Filmas
    IDF paplito įsitikinimas, kad Gazoje nėra su kovos veiksmais nesusijusių civilių.
    IDF
    Kovotojų ir civilių atskyrimo principas įrašytas į visus IDF nurodymus dėl taikinių. Vieno pašnekovo įspūdis neatspindi nei IDF, nei jos vadų ar įsakymų, nei praktinio šio principo taikymo – įspėjimų, kruopštaus planavimo ir atšauktų smūgių.
  10. Filmas
    Vieno pašnekovo paklausė, ar tai genocidas, ir jis atsakė „taip“.
    IDF
    Šis kaltinimas yra pasipiktinimą keliantis ir nepagrįstas. Klausti žmonių, kurie nėra ekspertai ir nedalyvavo priimant vadovybės sprendimus, asmeninės nuomonės apie teisinį terminą yra manipuliatyvu ir nesusiję su sprendimų vertinimu. Genocidui būtinas konkretus ketinimas sunaikinti grupę, o tokio ketinimo niekada nebuvo. Karo tikslai buvo išardyti „Hamas“ ir sugrąžinti įkaitus namo; IDF skelbė įspėjimus, atšaukdavo smūgius ir sudarė sąlygas teikti pagalbą būtent tiems gyventojams, kuriuos, filmo teigimu, siekė sunaikinti.

„Tragiški karo padariniai nepateisina faktų iškraipymo. Norint rimtai kalbėti apie žalą civiliams, būtina tiksliai parodyti, kaip iš tiesų buvo priimami sprendimai. Būtent to filmas nepadaro.“

Ką nustatė kritikai

Žurnalistai, kritikai, karininkai ir teisės ekspertai Izraelyje bei užsienyje išnagrinėjo filmą ir paskelbė savo išvadas. Kai kuriuos griežčiausius vertinimus pateikė autoriai, kurie nepritaria Izraelio vyriausybei ir yra kritikavę kariuomenės veiksmus šiame kare. Jų žodžiai cituojami taip, kaip buvo paskelbti, prireikus išversti; prie kiekvienos citatos pateikiama nuoroda į originalą.

Nėra ką patikrinti

Filmo argumentai remiasi anoniminių žmonių pasakojimais. Nenurodomi vardai, padaliniai, datos, vietos ar konkretūs smūgiai, todėl nė vieno teiginio neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip žurnalistas, nemanau, kad būčiau tai parodęs. Jūs nepateikiate jokių įrodymų, patvirtinančių labai labai sunkius dalykus, apie kuriuos jie pasakoja. Nežinome jų vardų, jų padalinių, tad negalime žinoti, ar jie iš tiesų turėjo prieigą prie informacijos, apie kurią kalba.

Ravivas Druckeris, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas iš 13-ojo kanalo, kreipdamasis į Yuvalį Abrahamą Jewish News

Nė vienas teiginys nėra patvirtintas kitais šaltiniais. Tai, kad nėra datų, vardų ar daug konkrečių detalių, išskyrus pašnekovų prisiminimus, deja, suteikia kritikams progą juos ginčyti.

Galas Beckermanas, vyresnysis redaktorius The Atlantic

Prieš paskelbdami filmą, jo kūrėjai nesuteikė galimybės atsakyti tiems, kuriems pateikti kaltinimai, šiuo atveju Izraelio gynybos pajėgoms. Tai įprasta žurnalistinė praktika.

Emanuelis Fabianas ir Nurit Yohanan, korespondentai, rašantys apie kariuomenę ir arabų pasaulį The Times of Israel

Būtent čia ir slypi žurnalistinė filmo problema. Visi jo argumentai remiasi vien anoniminiais pareiškimais.

Richardas C. Schneideris, buvęs ARD biuro Tel Avive vadovas Neue Zürcher Zeitung

Filme NAZA nėra atsakymo nė į vieną iš penkių pagrindinių žurnalistikos klausimų.

Baruchas Kra, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Walla! News

Viešas teismas pagal geriausias antidemokratines tradicijas (Musolinio, Stalino – rinkitės patys). Kaltintojai: paslėptais veidais. Bylos pristatymas: iš pareiškimų ištraukų sumontuotas pasakojimas. Gynėjai: nėra. Trečiosios šalys: nėra. Teisėjas: į teismą susirinkusi minia. Nuosprendis (automatinis): kaltas.

Istorikas Michele Sarfatti, cituojamas Pierluigi Battistos Il Foglio

Liudytojams į lūpas įdėti žodžiai

Vienintelis prieš kamerą ištartas „taip“ į klausimą apie genocidą yra atsakymas į paties interviu ėmėjo klausimą.

Atkreipkite dėmesį: pašnekovas pats to tiesiai nepasako. Jis tik patvirtina šį vertinimą po to, kai Abrahamas savo klausimu įdeda jam tą žodį į lūpas. Žurnalistikos požiūriu tai sugestyvus klausimas.

Timas Casparas Boehme, kultūros redaktorius taz

Šį žodį pavartoja tik vienas pašnekovas, ir tik paskatintas vieno iš filmo kūrėjų, Yuvalio Abrahamo. Tačiau šiuose pokalbiuose negirdėjau kalbų apie ketinimą, netgi beveik negirdėjau priešiškumo ar noro žudyti.

Galas Beckermanas, vyresnysis redaktorius The Atlantic

Vieno iš 24 anoniminių karių ir rezervistų, sutikusių kalbėti prieš jų kamerą, paklausiama, ar, jo manymu, Izraelis vykdo genocidą, ir jis atsako „taip“. Ką į šį klausimą atsakė dar apie 20 pašnekovų? Nesvarbu.

Yishai Kitchelsas, kino kritikas Israel Hayom

Ką iš tiesų reiškia skaičiai

Šioje sistemoje dirbę karininkai aiškina, kad NAZA skaičius nustato, kas turi patvirtinti smūgį ir kokių veiksmų būtina imtis žalai sumažinti. Tai nėra leidimas nužudyti tiek žmonių.

NAZA 20 nebuvo leidimas nužudyti 20 žmonių. Tai buvo klasifikacija, pagal kurią siūlomas smūgis nukreipiamas į atitinkamą vertinimo ir tvirtinimo procedūrą.

Atsargos pulkininkas leitenantas Yairas Mironas, karinė žvalgyba yairmiron.com

Kai tvirtinimo procese atsiranda įrašas „NAZA 500 – numatoma šalutinė žala: 500“, tai reiškia, kad būtina imtis veiksmų šalutinei žalai sumažinti.

Atsargos pulkininkė leitenantė Sarit Zehavi, viena iš Izraelio gynybos pajėgų civilių perspėjimo padalinio įkūrėjų The Times of Israel

Užrašyti galimą šalutinę žalą nereiškia, kad automatiškai pulsime. Priešingai, siekiama nustatyti riziką, kad galėtume apsvarstyti, kaip jos išvengti ar ją sumažinti.

Atsargos pulkininkė leitenantė Sarit Zehavi, viena iš Izraelio gynybos pajėgų civilių perspėjimo padalinio įkūrėjų JNS

Buvau atsakingas už tūkstančių smūgių planavimą ir vykdymą. Niekada nesusidūriau su tokiu skaičiumi, net su panašiu. Galiu visiškai užtikrintai pasakyti: tokia operacija nebuvo patvirtinta.

Atsargos pulkininkas, naikintuvo pilotas ir buvęs Ramat Davido aviacijos bazės vadas, apie teiginį dėl 500 Jüdische Allgemeine

Kritika, kurią ne kartą girdėjau iš vidaus, buvo ne ta, kad oro pajėgos pernelyg skuba smūgiuoti. Buvo sakoma, kad jos pernelyg atsargios.

Avi Lewisas, Karinių oro pajėgų planavimo ir operacijų valdybos rezervistas The Times of Israel

Jei iš tiesų vyktų tokios beatodairiškos skerdynės, kodėl jų nematyti pačios Gazos skelbiamuose skaičiuose?

Kyle'as Smithas, kino kritikas ir apžvalgininkas The Wall Street Journal

Ką filmas praleidžia

Spalio 7-osios įvykiai, įkaitai, „Hamas“ teroristų veiksmai iš namų, ligoninių ir tunelių, taip pat perspėjimai ir atšaukti smūgiai filme beveik neaptariami.

Tai, dėl ko šis karas atėjo į Gazą – 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengtos žudynės ir žmonių pagrobimas, – filme iš esmės lieka už kadro.

Omeras Shem Tovas, „Hamas“ 505 dienas laikytas įkaitu The Wall Street Journal

Jei mane nužudytų Izraelio bomba, „Hamas“ laimėtų dukart: aš būčiau miręs, o atsakomybė tektų Izraeliui.

Omeras Shem Tovas, „Hamas“ 505 dienas laikytas įkaitu The Wall Street Journal

Yra daug svarių įrodymų, kad „Hamas“ naudoja civilius kaip gyvuosius skydus.

Ravivas Druckeris, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Haaretz

„Hamas“ asimetrinis karas, platus tunelių tinklas ir tankiai gyvenamų vietovių naudojimas karinei infrastruktūrai filme beveik neaptariami. Filme taip pat nepasakoma, kad net pagal tarptautinę humanitarinę teisę civilių žūtys yra leistinos labai konkrečiomis aplinkybėmis.

Richardas C. Schneideris, buvęs ARD biuro Tel Avive vadovas Neue Zürcher Zeitung

Vieną faktą ypač sunku suderinti su kariuomenės, abejingos civilių gyvybei, vaizdiniu: prieš dideles operacijas ir smūgius Izraelis ne kartą perspėjo Gazos gyventojus.

Arie Blitzas Washington Examiner

Jie skaičiuoja, kokia būtų šalutinė žala surengus ataką, kaip to reikalauja įstatymai, ir imasi daugiau atsargumo priemonių jai apriboti, nei kas nors kada nors yra ėmęsis istorijoje.

Johnas Spenceris, miestų karo tyrėjas Breitbart

Nepriklausomo patikrinimo nėra

„The Guardian“ paskelbė tyrimus, kuriais paremtas filmas, ir jį prodiusavo. Režisierius sakė patikrinęs ne visus atvejus.

Nėra vardo, laipsnio, padalinio, datos. „The Guardian“ paskelbė tyrimus, kuriais paremtas filmas, jį prodiusuoja, o vienas šio leidinio žurnalistų padėjo jį montuoti.

Holokaustą išgyvenęs žmogus ir 28 visuomenės veikėjai atvirame laiške Alliance

Kai Izraelio tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Ravivas Druckeris per interviu paklausė, ar jis bandė patvirtinti anoniminių izraeliečių teiginius, Abrahamas pripažino patikrinęs ne visus atvejus, kuriais grindžiami įtarimai dėl masinių civilių žūčių.

Adamas Levickas, vienas iš CAMERA UK redaktorių JNS

Vos sukūrę filmą apie tai, kaip kariuomenė bandė nustatyti teroristų ir civilių aukų santykį, jūs jau visiškai paneigėte genocido argumentą.

Yossi Klein Halevi, Šalomo Hartmano institutas Il Foglio

Šalutinė žala pagal apibrėžimą yra žala žmonėms, kurie nebuvo taikinys. Genocidui reikia priešingo dalyko – konkretaus ketinimo sunaikinti tautą. Filmas negali vienu metu teigti abiejų dalykų.

Avi Lewisas, Karinių oro pajėgų planavimo ir operacijų valdybos rezervistas The Times of Israel

Nacių aidas

Įvairių pažiūrų kritikai atkreipė dėmesį, kad pavadinimui pasirinkta hebrajiška, o ne angliška santrumpa, ir į tai, ką ji primena.

Žmogui, kuris pirmą kartą susiduria su šiuo žodžiu, jis gali atrodyti kaip iškreiptas „Gazos“ ir „nacio“ junginys arba bent jau kreipti mintis į dujų kameras. Man tai neatrodo atsitiktinumas.

Galas Beckermanas, vyresnysis redaktorius The Atlantic

Jų kalbinis pasirinkimas vietoj įprasto angliško termino vartoti santrumpą, taip panašią į žodį „nacis“, nebuvo atsitiktinis.

Adamas Levickas, vienas iš CAMERA UK redaktorių JNS

Trumpai

  1. Prieš filmo peržiūrą

    Uždari seansai nedidelėms atrinktų žiūrovų grupėms ir gausus spaudos dėmesys filmui, kurio plačioji publika dar negalėjo pamatyti, sukūrė informacinį vakuumą. Žmonės jį užpildė savo baimėmis ir į peržiūrą atėjo jau paveikti spaudoje suformuoto požiūrio.

  2. Filme

    Kiekvienoje scenoje naudojamas koks nors poveikio būdas: hipnotizuojanti kalba, nutylėtas kontekstas, prasmės perrėminimas, tendencingi klausimai, vaizdo ir garso asociacijos, į vieną sutraukta įvykių seka ar įteigiama Holokausto analogija. Dažniausiai po karių pasakojimo apie bombardavimą Gazoje staigiai pereinama prie apšviestų balkonų ir gyvenamųjų kambarių Tel Avive.

  3. Interviu vedėjas

    Yuvalis Abrahamas, kuris taip pat yra vienas filmo režisierių, klausimus užduoda ne neutraliai. Jis pertraukia karį, paduoda jam rašiklį ir popierių, primygtinai siūlo tendencingus apibrėžimus („Ar kūdikis yra NAZA 1?“), kitaip pateikia skaičius („500 – tai nedidelis Izraelio miestelis“) ir susieja kaltę su žmogaus tapatybe („Tu jau prie to prisidėjai“).

  4. Holokausto motyvas

    Filmo pabaigoje Holokausto simboliai – atminimo sirena, dedikacija Claude’ui Lanzmannui, lokomotyvas, geležinkelio bėgiai ir dūmai – susiejami su dabartine Gaza. Pasitelkus pačios žydų valstybės atmintį, ji vaizduojama kaip vykdanti holokaustą.

  5. Įrodymai

    Iš kitų išgirsti pasakojimai pateikiami kaip faktai: apie šunis, ėdančius kūnus, kalbantis karys sako pats to nematęs. Masinės kapavietės apibūdinamos žodžiais, bet nerodomos. Moterų, vaikų ir senyvo amžiaus žmonių kadruose beveik nėra. Pasakojimas apie kūnus, krintančius „vienas ant kito“ nuo tolimo snaiperio šūvių, nedera nei su balistika, nei su žmonių elgesiu.

Prieš seansą

Jei jie tai nuo mūsų slepia, vadinasi, ten turi būti gryna tiesa, kurią valdantieji bijo mums parodyti.

Netiesioginė mintis, kurią ribota prieiga pasėja žiūrovų sąmonėje

Filmo pristatymas pradėjo veikti žiūrovus dar prieš pirmąjį kadrą. Nedideli uždari seansai ir intensyvus filmo, kurio visuomenė dar negalėjo pamatyti, aptarinėjimas žadino smalsumą, kūrė slaptų žinių įspūdį ir iš anksto formavo viešąjį pasakojimą.

Filmas, kurio nebuvo galima pamatyti

NAZA buvo rodomas nedidelėms auditorijoms, o interviu, televizijos laidose ir straipsniuose buvo aptarinėjamas filmas, kurio visuomenė dar negalėjo pamatyti.

Pogrindžio aura
Patekusieji į seansą tampa išrinktaisiais, pirmieji gavusiais prieigą prie paslapties. Visi kiti girdi apie filmą ir laukia. Laukimas palieka spragą, kurią jie užpildo blogiausiais įsivaizduojamais dalykais. Kiekvienas skaičius ir kiekvienas kaltinimas išauga dar niekam nepamačius nė vieno kadro.
Pavadinimas
Filmas pavadintas NAZA – hebrajiška karine termino nezek agavi, reiškiančio šalutinę žalą, santrumpa, o ne anglišku terminu. Santrumpa taip pat skamba kaip arabiškas vardas.

Informacinio vakuumo poveikis

Žiniasklaida intensyviai kalba apie filmą, kurio dar negalima pamatyti.

Poreikis užpildyti spragą
Žmogui sunku pakelti nežinomybę. Kai apie filmą kalbama, bet jo negalima pažiūrėti, atsiveria informacijos spraga.
Baimės projekcija
Spragą užpildo nerimas, o ne faktai. Dar nepamačius nė vieno kadro, vaizduotė jau suteikia kaltinimui kryptį.

Uždraustas vaisius ir dirbtinis ribotumas

Prieiga ribojama, o susidomėjimas auga.

Ribota prieiga kaip įrodymas
Kai prieiga ribojama, įsitvirtina mintis, kad tai, kas slepiama, turi būti tiesa. Salėje esantys žiūrovai jaučiasi morališkai ir intelektualiai pranašesni už kitus, o suabejoję filmu rizikuotų prarasti vietą tarp „supratusiųjų“.
Riboto leidimo strategija
Filmo rodymas mažomis porcijomis, tarsi riboto leidimo mados kolekcijos pristatymas, didina paklausą. Kiekvienas pranešimas apie „audrą keliantį filmą, kuris dar nerodomas“, suteikia nemokamo viešumo, kokio nenupirktum už pinigus.
Išankstinis viešojo suvokimo formavimas
Kai filmas pagaliau pasiekia plačiąją auditoriją, žiūrovai jau būna pasirengę ieškoti to, apie ką jiems pasakojo žinios, o ne patys tai vertinti.

Pirmasis kadras

Jei duosiu interviu rodydamas veidą, Izraelis pasodins mane į kalėjimą už tai, kad juos demaskavau.

Kareivis ant stogo, pirmasis filmo liudytojas

Pirmosiomis minutėmis filmas prisistato kaip dokumentinis kūrinys, pasitelkia pažįstamą Izraelio žvalgybos įvaizdį, staigiu perėjimu į tamsą sugriauna žiūrovo lūkestį ir pavaizduoja Izraelio valstybę kaip persekiotoją.

Autoriteto įspūdis

Filmas prasideda teiginiu, kad tai dokumentinis kūrinys, o veidai suliejami siekiant apsaugoti žmonių tapatybę. Tada pereinama prie seno nespalvoto filmo apie Izraelio žvalgybos korpusą.

Išankstinis suvokimo formavimas
Dar prieš prasidedant pasakojimui žiūrovui pranešama, kad tai, ką jis pamatys, yra dokumentuoti faktai, tokie pavojingi, jog jais besidalijantys žmonės baiminasi dėl savo gyvybės. Toks pateikimas iš anksto nutildo vidinį kritiką: dokumentinis filmas priimamas kaip faktų liudijimas, o ne kaip sąmoningai sukurtas politinis pasakojimas.

Slapto demaskavimo įspūdis

Nostalgiški archyviniai kadrai, kuriuose uniformuoti mokiniai mokosi arabų kalbos gramatikos („arabų kalbos veiksmažodžio“), staiga nutrūksta ir juos pakeičia tamsoje prisipažįstantis kareivis.

Prisitaikymas prie pažįstamo įvaizdžio
Vakarų žiūrovams iš tokių serialų kaip „Fauda“ ir „Tehran“ pažįstamas pažangios Izraelio žvalgybos vaizdinys. Filmas iš pradžių atitinka šį pažįstamą, beveik nekaltą įvaizdį, o paskui nuo jo nutolina žiūrovą.
Priežasties ir pasekmės ryšys užsienio žiūrovams
Mokytojo ištartas žodis „veiksmažodis“ tampa atramos tašku, kurį montažas susieja su skaitmenine mirtis skaičiuojančia sistema. Izraelio kalba ir švietimas pateikiami kaip šaltos naikinimo sistemos pagrindas.
Lūkesčio pertraukimas
Perėjimas iš šviesios klasės į visišką tamsą akimirksniu perkelia žiūrovą iš istorijos pamokos į sąmokslo trilerį ir paruošia jį priimti tolesnį pasakojimą kaip atskleidžiamas paslaptis.

Valstybės baimė

Ant stogo pašnekovas sako: „Tu matai miestą, o miestas tavęs nemato.“ Kamera žvelgia žemyn į Tel Avivą.

Valstybės pavertimas priešu
Izraelis vaizduojamas ne kaip demokratinė valstybė, kuri, kaip ir kiekviena valstybė, saugo savo paslaptis, o kaip institucija, persekiojanti kalbančiuosius.
Didžiojo Brolio metafora
Miglotas, hipnotizuojantis sakinys sukuria atitolimo ir grėsmingos galios pojūtį. Tel Avivas tampa aklu, abejingu miestu po tais, kurie sprendžia gyvybės ir mirties klausimus.

Pokalbis ant stogo

Jie nesako, kad žus penkiolika žmonių. Jie sako: NAZA 15.

Kareivis, apibūdinantis taikinių parinkimo sistemą

Pašnekovas perima pokalbio kontrolę, piešimo užduotimi sutelkia dėmesį ir nukreipia kareivį nuo techninio termino prie didžiausią emocinį krūvį turinčio žodžio – kūdikis.

Rašiklis ir popierius

Kareivis pradeda abstrakčiai apibūdinti taikinių parinkimo sąsają. Pašnekovas jį pertraukia: „Trumpam nupiešk, mums bus lengviau suprasti“, – ir paduoda popieriaus bei pieštuką.

Vadovavimo perėmimas
Užtikrintais rankų judesiais pašnekovas prisitaiko prie kareivio ritmo ir kartu įtvirtina savo autoritetą. Pokalbį valdo jis.
Dėmesio susiaurinimas
Nedidelė piešimo užduotis sutelkia kareivio ir žiūrovo dėmesį į vieną siaurą vaizdą. Priėmusiam vieną nurodymą žmogui lengviau priimti kitą, o šiuo atveju kitas nurodymas – priimti informaciją jos netikrinant.
Nominalizacija ir kartojimas
„NAZA 20, NAZA 20, NAZA 20 staiga tapo atskaitos tašku“ skamba kaip mantra. Karinis terminas, kurio paskirtis Vakarų kariuomenėse – riboti žalą civiliams ir ją vertinti, paverčiamas nužmoginimo įrankiu.

Kūdikio įvaizdžio poveikis

Trumpame, įtemptame pokalbyje pašnekovas atkakliai reikalauja paaiškinti, kaip vertinami kūdikiai.

Interviu vedėjas
Ar NAZA sistemoje yra skirtumas, tarkim, tarp vaikų ir kūdikių?
Karys
Ne! Nėra!
Interviu vedėjas
Kūdikis yra NAZA 1?
Karys
Taip!
Tiesioginė įtaiga
Pašnekovas įveda vieną iš didžiausią emocinį krūvį turinčių žodžių ir paskatina kareivį patvirtinti lygybę: Izraelio gynybos pajėgos kompiuterinėje programoje kūdikius skaičiuoja kaip skaičius. Kitą žingsnį – palyginimą su naciais, kurie žydus pavertė skaičiais, – filmas palieka žiūrovui.
Konteksto nutylėjimas
Greitas pokalbis pašalina kontekstą, kurio žiūrovui reikėtų jam įvertinti. Iš tikrųjų sistema skaičiuoja civilių gyvybes tam, kad apribotų vadų sprendimus: karinis tikslas turi būti pasiektas, o žalos nekaltiems žmonėms, kiek įmanoma, išvengta.

500 dėl vieno žmogaus ir mažas miestelis

Kareivis sako: „Buvo patvirtinta, na, 500 dėl vieno žmogaus“, – turėdamas omenyje leidimą nužudyti 500 civilių, kad būtų smogta vienam asmeniui. Pašnekovas atsako: „500 – tai mažas miestelis Izraelio valstybėje.“

Paprastasis nutylėjimas
Kada, kur ir kas buvo tas žmogus – galbūt toks teroristas kaip Sinwaras ar Mohammedas Deifas požeminiame komplekse? Kokios žalos buvo išvengta? Apie tai nepasakoma nieko.
Skaičiaus perkėlimas į kitą kontekstą
Pašnekovas skaičių, susijusį su smūgiu Gazoje, susieja su Izraelio bendruomenės sunaikinimu, kad Izraelio žiūrovas pajustų sukrėtimą ir susitapatintų su aukomis.

„Kaip kompiuterinis žaidimas“

Kareivis sako: „Tai kaip kompiuterinis žaidimas… nes viskas vyksta per atstumą.“

Sudėtingoji ekvivalencija
Du skirtingi dalykai sutapatinami: nuotoliniu būdu valdoma sistema prilyginama žaidimui, todėl kiekvienas kareivis esą yra morališkai abejingas. Filmas nutyli, kad veikimas per atstumą yra būtinas kiekvienos šiuolaikinės kariuomenės veikloje ir savaime nieko neįrodo.

Tel Avivo langai

Na, juk tu jau prie to prisidėjai.

Interviu vedėjas primeta kariui kaltę

Čia išryškėja būdingas filmo montažo būdas: po bombardavimo Gazoje vaizdas staiga peršoka prie apšviestų Tel Avivo langų. Šis sugretinimas kartojasi visame filme ir įprastą izraeliečių gyvenimą paverčia tariamu abejingumo įrodymu.

Garso takelyje – Gaza, ekrane – Tel Avivas

Karys pasakoja apie „viso rajono“ bombardavimą dideliu spinduliu. Sto­ja tyla, pasigirsta dramatiška muzika, o kamera žvelgia į Tel Avivo namus: vyras su nuotolinio valdymo pulteliu, žmonės ant sofos.

Submodalumų keitimas
Mintyse tolimus, plačius, bespalvius Gazos vaizdus pakeičia artimi, jaukūs, spalvingi Tel Avivo svetainių vaizdai.
Jungtinis įspūdžio įtvirtinimas
Kol pasakojama apie sprogdinamą pastatą, žiūrovas mato apšviestą pastatą Tel Avive. Žiūrovas Izraelyje pajunta grėsmę savo paties svetainei, o žiūrovas užsienyje susidaro įspūdį, kad izraeliečiai ramiai ir patogiai gyvena, nors netoliese naikinami ištisi rajonai.

Tapatybės spąstai

Karys mėgina atsiriboti: „Vienu metu jau nebegalėjau… Negaliu prie to prisidėti.“

Interviu vedėjas
Na, bet tu prie to prisidėjai.
Karys
Ką?
Interviu vedėjas
Na, juk tu jau prie to prisidėjai.
Kaltė tapatybės lygmeniu
Interviu vedėjas nesako „padarei kažką blogo“ (elgesys). Jis leidžia suprasti „dabar toks esi“ (tapatybė) – taip paliečiamas giliausias pokyčio lygmuo. Mėgindamas nusikratyti kaltės, karys toliau liudija vis aštriau. Tada montažas vėl peršoka prie Tel Avivo balkonų ir įtvirtina šią asociaciją.

Pietūs Ibn Gabirol gatvėje

Karys sako, kad tarp smūgių išeidavo pavalgyti Ibn Gabirol gatvėje arba susitikti su draugais.

Neįvardyta lygybė
Pietų pertrauka įprasta bet kurioje darbovietėje, taip pat ir kariuomenėje. Montažas veda prie neištartos išvados: kas gali suvalgyti mėsainį, o paskui grįžti planuoti smūgio, tas yra psichopatas.
Praleistas kontekstas
Tai šauktiniai, dirbantys ilgomis pamainomis sudėtingoje karinėje sistemoje. Rutina būtina kiekvienam, patiriančiam didelę įtampą.

Įkaitai, balkonai ir elitas

Po pasakojimo apie Ibn Gabirol gatvę filme pasirodo užrašas „Mes visi jūsų laukiame“ su įkaitų simboliu, Tel Avivo protestai („Grąžinkite juos namo dabar“), o paskui – balkone šokantys žmonės. Karys kalba apie „visuomenės elitą“ ir sako: „Jie tau tai pateikia kaip labai prestižinį dalyką.“

Dvejopas įspūdis
Tame pačiame mieste gyvena Ibn Gabirol gatvėje valgantys „abejingi“ kariai ir minios, reikalaujančios grąžinti įkaitus. Toks sugretinimas nebyliai pateisina įkaitų plakatų plėšymą ir sustiprina kaltinimą karo nusikaltimais.
Asociacijų susidūrimas
Protesto gausmas sužadina emocijas, o iškart po jo rodomi balkone šokantys žmonės. Dviejų stiprių asociacijų susidūrimas kelia pasibjaurėjimą: izraeliečiai verkia dėl savo įkaitų, tačiau šoka ir vakarieniauja, kol jų kariuomenė naikina Gazą. Traumų šešėlyje gyvenanti visuomenė vaizduojama kaip praradusi moralinį jautrumą.
Šuolis prie socialinės klasės tapatybės
Valgymas restorane susiejamas su „elitu“, „centro kairiąja“ ir „aukšta socialine bei ekonomine padėtimi“. Kariniai veiksmai pateikiami kaip sočios, nuo tikrovės atitrūkusios klasės valios išraiška. Tai atkartoja seną šmeižtą apie pasaulį valdantį žydų elitą.
Niekas neįvardijamas
„Jie tau tai pateikia“ – kas tie „jie“? Nutylėjus veikėją, sukuriamas nematomos, manipuliuojančios jėgos įspūdis, o atviras klausimas paruošia žiūrovą priimti filmo pabaigoje pateikiamą atsakymą.

Istorija ir ištrynimas

Pasiekėme rekordą. Namą padegėme per aštuonias minutes.

Kario žodžiai girdimi kamerai stebint ant bėgimo takelio bėgančią moterį

Filmas susieja 1948 m. įvykius su dabartimi, pasitelkia Izraelio televizijos autoritetą ir pasakojimą apie deginamus namus sugretina su ramaus civilių gyvenimo vaizdais. Klausimai formuluojami taip, kad išgautų filmui reikalingus atsakymus.

Laikotarpių suliejimas

Tel Avivas, kylantis iš smėlio 1920 m., paskui 1940 m., o tada užrašas: „Gazą ir Tel Avivą skiria vos 60 km… Gazos gyventojai kilę iš kaimų, kurių žmonės buvo iškeldinti 1948 m.“

Paslėpta įtaiga
Montažas sukuria ryšį tarp 1920 m. ir šiandienos. Šiuolaikinis Tel Avivo parkas susiejamas su 1948 m. įvykiais, ir žiūrovas prieina prie išvados, kad Tel Avivas pastatytas ant Gazos griuvėsių.

Traktoriai ir dronai

Kamera priartina vienišą seną namą Tel Avive, tada pereina prie nespalvotų kadrų, kuriuose traktorius griauna pastatus, o po jų – prie kario, sakančio, kad Izraelio kariuomenė Gazoje sulygina namus su žeme.

Asociacijų įtvirtinimas
Istorinis traktorius ir šiuolaikinis dronas susilieja į vieną vaizdinį. Šiandienos kovos susiejamos su emocijomis, kurias kelia pasakojimas apie 1948 m.

Valymo kalba

Karys vartoja tokius žodžius kaip „sulyginti su žeme“, „dirbome ruožais“, „juos išvalėme“, „ar tau atrodo, kad čia švaru?“

Sterilus įrėminimas
Valymą nusakantys žodžiai padeda kalbėtojui atsiriboti, bet klausytojui jis ima atrodyti nežmoniškas. Veiksmai prieš požeminę teroristų infrastruktūrą pateikiami kaip gryninimas, kurį žiūrovas supranta kaip etninį valymą.

Izraelio televizija kaip liudytoja

Pro langą matoma Izraelio žinių laida su užrašu „367 dienos nuo 7/10“. Korespondentas sako, kad Izraelio kariuomenė veikia siekdama „sulyginti su žeme“, kad gyventojai neturėtų kur grįžti.

Autoriteto įtvirtinimas
Kai žiūrovas jau gali suabejoti, ar anoniminis karys neperdeda, filmas dienos šviesoje pateikia Izraelio žiniasklaidos balsą. Peršama mintis: tai pripažįsta net pati Izraelio žiniasklaida.

Degantys namai ir bėgimo takelis

Garso takelyje pasakojama, kaip gyventojai iš šiaurės persikėlė į pietus, kaip namai buvo deginami naudojant alyvuogių aliejų ir sofos pagalvėles, nuskamba pasigyrimas: „Pasiekėme rekordą – aštuonios minutės.“ Ekrane – už lango ant bėgimo takelio bėganti moteris.

Pojūčių supriešinimas
Akys mato ramų, sveiką kasdienį gyvenimą, o ausys girdi pasakojimą apie padegimus. Mintyse žiūrovas pats susikuria vaizdus, kurių filmas nerodo, ir moters bėgimas tampa abejingumo paveikslu.
Atsakymą sufleruojantis klausimas
Interviu vedėjas klausia: „Kaip padegi namą?“, o ne „Kodėl?“ ar „Ar ten buvo tunelis arba kilo pavojus?“ Klausimas skatina karį pasakoti apie padegimą kaip apie įgūdį, kuriuo galima didžiuotis. Juo taip pat gali būti siekiama užsiminti apie sudegintus įrodymus arba sukelti asociaciją su krematoriumais.

Šeimos kaip spalvoti langeliai

Karys nupiešia rajonų schemą su užimtumo procentais: „25% užimtumas… žalia, geltona, raudona, violetinė ties 300%.“ Į „žalią“ pastatą smogiama per penkias–dešimt minučių.

Algoritmas kaip leidimas
Žiūrovui įteigiama nenagrinėjama prielaida: sistema sukurta tam, kad leistų griauti pastatus ant juose esančių žmonių, o ne gelbėtų gyvybes. Šeimos tampa spalvotais taikiniais žaidimo lentoje.

„Tegu jiems sekasi“

Klausimų virtinė užveria moralinius spąstus.

Interviu vedėjas
O kaip jie tai vertina? Perspėjome žmones evakuotis, o kas liko – patys kalti?
Interviu vedėjas
O kaip tie, kurie negali evakuotis? Neįgalieji, bijantys žmonės…?
Karys
Tegu jiems sekasi!
Paslėpta prielaida ir spąstai
Pirmajame klausime glūdi išankstinė prielaida, antrasis užspendžia emocinius spąstus. Kario atsakymas, po kurio stoja tyla, įtvirtina žiaurumo įspūdį. Perspėjimai, humanitariniai koridoriai ir gyventojų evakuacijos organizavimo sunkumai išnyksta iš pasakojimo arba pateikiami kaip nusikaltimo priedanga.

Kūnai ir skaičiai

Pamiršk žodį „ginkluoti“. Jis čia nesvarbus. Ginkluotus vyrus mačiau vieną kartą.

Karys, prieš pašnekovui paklausiant, kas buvo tos dešimtys žuvusiųjų

Tel Avive kyla kranai, o Gazoje skaičiuojami žuvusieji. Šioje dalyje filmas iš naujo apibrėžia, kas laikomas teroristu, pasakoja apie šunims paliktus kūnus ir masines kapavietes, o karį vaizduoja kaip techninį sistemos sraigtelį.

Tel Avivas statomas, Gaza naikinama

Po sunaikinimo masto skaičiavimų vaizdas persikelia į Tel Avivo statybvietes: suvirintojai, kranai, judrios gatvės. Garso takelyje girdėti širdies plakimas.

Priešprieša
Gaza virsta dulkėmis, Tel Avivas auga. Žiūrovui perteikiamas visa apimančios neteisybės įspūdis, o stiprėjantis jausmas padeda įtvirtinti kitą mintį.

Kas yra teroristas

Karys sako: „Žuvęs teroristas šiame sektoriuje – tai bet kas, ką nusprendei nužudyti… 140, ir nė vienas iš jų niekada nelaikė ginklo.“

Absoliutus apibrėžimas
Filmas sukuria lygybę tarp „teroristo“ ir bet kurio nužudyto žmogaus, todėl susidaro įspūdis, kad Izraelis kiekvieną Gazos gyventoją, įskaitant moteris ir vaikus, laiko teroristu.
Praleistas kontekstas
Nepaminėti stebėtojų perspėjimai, sprogmenis dėję pastebėti teroristai ir civiliais drabužiais vilkėję „Hamas“ teroristai, kurie vadovavo pasaloms ir įsimaišydavo tarp gyventojų. Žiūrovas mato tik audinį renkantį vyrą ir daro išvadą, kad žudoma be jokios atrankos.

Kūnai ir šunys

Filme teigiama, kad kūnai nesurenkami ir juos ėda šunys.

Karys
Kūnų jie nerenka… juos ėda šunys.
Interviu vedėjas
Tu pats tai matai?
Karys
Negalėjau į tai žiūrėti… žmonės aplink mane matė.
Nuogirdos pateikiamos kaip faktas
Karys pripažįsta, kad pats to nematė („Nė karto neprisėdau to pažiūrėti“). Vis dėlto vien jo žodžiai sukuria atstumiantį vaizdą ir suteikia įvykiui žvėriškumo. Peršama mintis, kad Izraelio gynybos pajėgos ne tik žudo Gazos gyventojus, bet ir palieka jų kūnus šunims.

„Mano vaidmuo techninis“

Paklaustas, ar pagalvojo pasakyti kitiems nežiūrėti, karys atsako: „Mano vaidmuo techninis. Neturėčiau reikšti jokios principinės ar moralinės pozicijos.“

Blogio banalumas
Karys save apibūdina ne kaip sąžinę turintį žmogų, o kaip sistemos sraigtelį. Žiūrovas girdi klasikinį karo nusikaltėlių pasiteisinimą „Aš tik vykdžiau įsakymus“, o dalinio kariai ima atrodyti kaip robotai, užuot buvę žmonės, susiduriantys su sunkiomis dilemomis kare dėl išlikimo.

Kylantys aukštai, daugėjantys kūnai

Kamera seka statomo Tel Avivo dangoraižio aukštų numerius (64, 65… 72), tada pereina prie pasakojimo apie Gazos duobėse sukrautus kūnus.

Dviejų vaizdinių suliejimas
Tel Avivo dangoraižio aukštis ir Gazoje „nuolat besikaupiantys“ kūnai rodomi greta, kol žiūrovo sąmonėje susilieja: sudaromas įspūdis, kad Tel Avivas kyla žuvusiųjų sąskaita.

„Šimtai, šimtai, šimtai“

„Pamiršk žodį „ginkluoti“, jis čia nesvarbus… Ginkluotus vyrus mačiau vieną kartą.“ Pašnekovas klausia: „Tai kas yra tos dešimtys žmonių?“ Karys pataiso: „Šimtai, šimtai, šimtai!“

Visa apimantis teiginys
Vienas absoliutus teiginys ištrina kovos veiksmų taisykles, miesto mūšių aplinkybes ir gatvėse buvusius tūkstančius ginkluotų teroristų. Šia scena įtvirtinama išvada, kad žmonės naikinami atsitiktinai, neskiriant teroristų nuo civilių.

Masinės kapavietės be vaizdo įrašų

Žiūrėdamas bepiločio orlaivio perduodamą vaizdą, karys pasakoja apie „masines kapavietes… lietaus užlietus kapus… tai ne kapas, tai duobė su kūnais… visa Gaza – kūnai“.

Įspūdžio įtvirtinimas per pasibjaurėjimą
Filmas nepateikia jokių vaizdinių įrodymų – nei savo, nei iš Gazos šaltinių. Girdime tik žmogaus, pristatomo kaip karys, žodžius. Pasibjaurėjimas užgožia klausimus, kuriuos žiūrovas turėtų kelti: ar tai galėjo būti laikinas „Hamas“ įrengtas laidojimo vietos plotas, ar klaidingai suprastas bepiločio orlaivio vaizdas. Klausimas „Kam juos žudyti?“ ir atsakymas „Nežinau“ užbaigia beprasmio blogio paveikslą.

Tiltas ir eilės prie humanitarinės pagalbos

Tiesiog vienas ant kito?

Pašnekovas, kartojantis kario žodžius prie tilto ir krintančių figūrų piešinio

Kirijos vaizdas vis sugrįžta kaip pasikartojantis motyvas. Ministro pirmininko žodžiai skamba rodant gyvenamųjų namų balkonus, o tilto ir krintančių figūrų piešinys virsta šaudymo taikinių vaizdiniu. Čia pasakojimas pasiekia ribą, ties kuria jo aprašymas ima prieštarauti fizinei tikrovei.

Kirija

Kamera vis grįžta prie Kirijos, Izraelio gynybos pajėgų štabo, naktį, judriame civiliniame Tel Avivo rajone.

Prasmės keitimas kartojant
Kartojamas skirtinguose kontekstuose tas pats vaizdas įgauna kitą prasmę. Suverenios valstybės teisėtas gynybos štabas ima atrodyti kaip tarp civilių paslėpta karinė bazė. Žiūrovas vedamas prie išvados, kad tarp Izraelio ir „Hamas“ nėra jokio moralinio skirtumo. Taip visiškai apverčiama sąvokos „gyvasis skydas“ reikšmė.

Kalba ir žinių reportažas

Benjamino Netanyahu žodžiai apie prekių įvežimo stabdymą sujungiami su žinių vedėjos Yonit Levi reportažu apie „savanoriškos emigracijos skatinimą“. Tuo metu rodomi apšviesti Tel Avivo balkonai. Vyras vaikšto po svetainę; kariui kalbant apie „Ruožo valymą“, nusileidžia langinė.

Tikslo nutylėjimas
Nutylimas saugumo kontekstas – siekis neleisti, kad atsargos pasiektų „Hamas“. Ramūs gyventojai, tylėdami klausantys šių žodžių, vaizduojami kaip bado ir gyventojų perkėlimo bendrininkai, o jų tyla – kaip pritarimas.

Kūnai vienas ant kito

Karys ir pašnekovas užrašų knygelėje panašiais rankos judesiais piešia tiltą ir krintančias figūras. 26:24 karys sako, kad kūnai „krinta vienas ant kito“. Pašnekovas pakartoja: „Tiesiog vienas ant kito?“ Karys linkteli.

Fizinės tikrovės riba
Šaudant iš toli į greitai bėgančius žmones, kūnai negali sukristi į tvarkingą krūvą: kritimo vieta priklauso nuo žmogaus svorio, greičio ir judėjimo krypties, o žmonės aklai nebėga į tą patį mirties tašką. Ekranus stebintis, nuo įvykių vietos nutolęs karys į tikrovę perkelia kino ar kompiuterinio žaidimo vaizdą. Tai šokiruoti skirtas retorinis perdėjimas, o ne faktinis liudijimas.
Ilgai rodomas vaizdinys
Kamera ilgai užsibūna ties piešiniu, todėl šaudymo galerijos vaizdinys jau būna įsirėžęs į atmintį, kai pasigirsta neįtikėtinas pasakojimas.

Holokausto paralelė

Yra vaikinų, kurie užkerta kelią terorui, ir yra vaikinų, kurie užkerta kelią taikai.

Kareivis apie savo žvalgybos skyrių

Paskutinėje dalyje filmas lygina Izraelio visuomenę su nacistine Vokietija, iš kareivio išgauna žodį „genocidas“ ir Holokausto simboliais apgaubia dabartinę Gazą. Pabaigoje paties Netanyahu pateiktą teroro apibrėžimą atsuka prieš Izraelį.

Lenkija ir Vokietija

Kareivis lygina dabartį su mokyklos kelione į Lenkiją ir nacistine Vokietija: „Tuose naciuose matau kažką labai blogo, tai ką galiu pasakyti apie save?“

Šuolis prie istorinės tapatybės
Nacizmo laikais gyvenę Vokietijos žmonės prilyginami žmogui, kuris bombarduoja, o grįžęs namo rūpinasi psichologijos studijomis. Tikrasis kontekstas – gynybinis karas prieš žudynes surengusią teroristinę organizaciją – išnyksta.

„Smaugti juos“

Interviu vedėjas klausia: „Kaip tai padeda jiems išgyventi?“ ir „Bet jie juk priešai, tie žmonės yra priešai?“ Kareivis kartoja „smaugti juos, smaugti juos, smaugti juos“ ir baigia: „Galiausiai atrodo, kad būtent taip ir reikia elgtis.“

Numanomų prielaidų spąstai
Klausimai su paslėptomis prielaidomis neleidžia kareiviui atsitraukti nuo šios paralelės ir nepalieka vietos taktiniam ar žvalgybiniam paaiškinimui. Žiūrovui įstringa tik emociškai įkrauti žodžiai.
Bendras poveikis
Nuo operacijų centro iki siaubingos istorinės tapatybės, ramybės kupinų balkonų fone, filmas įtvirtina vieną išvadą: Izraelio visuomenė prarado žmogiškumą. Iš esmės tai pateisina neapykantą žydams Izraelyje ir visame pasaulyje.

„Kartu laimėsime“

Šviečiantis užrašas ant pastato Tel Avive, pamažu išryškėjantis šalia Izraelio vėliavos.

Pamažu atsiskleidžiantis vaizdas
Pastangos įžiūrėti neryškų vaizdą prikausto dėmesį. Kai vaizdas išryškėja, solidarumo simbolis, atsižvelgiant į tolesnius kareivio žodžius, suvokiamas kaip bendros kaltės įrodymas.

Šviesa ir tamsa

Visame filme interviu vedėjo veidas apšviestas ir aiškiai matomas, o kareivis visada skendi tamsoje.

Vaizdinė asimetrija
Šviesoje esantis žmogus atrodo kaip tiesos ieškantis tyrėjas, o šešėlyje esantis – kaip nusikaltimą išpažįstantis vyras. Izraelio gynybos pajėgos lieka tamsoje.

Žodis „genocidas“

Svarbiausias pokalbio fragmentas.

Interviu vedėjas
Tu nemanai, kad tai genocidas?
Karys
Taip! Tikrai.
Karys
Tai sąmoningai paleista ugnis, sąmoningai! Sąmoningai!… Tu norėjai nužudyti šiuos vaikus.
Kraštutinis kaltinimo sustiprinimas
Šalutinė žala prilyginama tyčiniam vaikų žudymui. Savigyna, ginkluotas terorizmas ir pastangos evakuoti gyventojus ištrinami, o kraštutiniausias teisinis terminas nukreipiamas tiesiai į žiūrovo jausmus.

„Tai smagu“

Paklaustas apie lūžio momentą, kareivis sako: „Hormonai siaučia, ir tau tai patinka… beprotiškas malonumo jausmas… tai smagu!“

Tapatybės puolimas
Elgesys patiriant spaudimą paverčiamas tapatybe žmogaus, kuriam malonu matyti kančią. Susiejus žodį „smagu“ su žudymo aprašymu, nelieka vietos užuojautai kareiviams.

Sirena ir traukinys

Atminimo sirena Tel Avive ir kelyje sustoję žmonės; kadras persikelia į Tel Avivo sinemateką, kur matomas užrašas „Pagarba Claude’ui Lanzmannui“, filmo „Shoah“ režisieriui; lokomotyvas, geležinkelio bėgiai ir iš kamino kylantys dūmai; Netanyahu prisimena Holokaustą; Yonit Levi skaito apie tarptautinius kaltinimus marinimu badu ir nusikaltimais žmoniškumui.

Laiko ribų ištrynimas
Tai subtiliausias filmo perėjimas. Kiekvienas Holokausto atmintį žadinantis garsas ir vaizdas susiejamas su dabartine Gaza ir tarptautiniais arešto orderiais. Žydų valstybė, pasitelkus jos pačios Holokausto simbolius, apkaltinama vykdanti holokaustą.

„Bibi skyrius“

Kareivis pasakoja apie skyrių, kuris stebi tarptautinėje arenoje veikiančius asmenis, „kompromatais“ užkerta kelią peticijoms Hagoje ir renka žvalgybos informaciją ministrui pirmininkui: „Bibi tikslas, svarbiausias tikslas, yra neleisti įkurti Palestinos valstybės.“

Perdėtas apibendrinimas
Izraelio teisinė ir diplomatinė gynyba ištrinama, o jo žvalgybos sistema vaizduojama kaip asmeninis politinis įrankis taikai žlugdyti. Nutylima, kad Gaza pasirinko žudynes surengusią „Hamas“ ir kad arabų pusė nuo pat Izraelio įkūrimo atmesdavo kiekvieną galimybę sudaryti taiką.

Teroro apibrėžimas

Sename interviu jaunas Netanyahu pateikia savo knygoje išdėstytą teroro apibrėžimą: „tyčinis ir sistemingas nekaltų žmonių užpuolimas, žudymas, žalojimas ir bauginimas… siekiant politinių tikslų.“ Tada rodomas skalbinius džiaustantis vyras, užsidaranti langinė ir liudijimas apie penktadienio vakarą smūgiuotus namus, kuriuose buvo vaikų.

Apverstas sugretinimas
Apibrėžimas pateikiamas taip, kad po jo einantis liudijimas atrodytų tiksliai tinkantis Izraeliui. Paties lyderio žodžiai paverčiami spąstais jam ir valstybei.

Pabaiga

Izraelio vykdomas palestiniečių civilių žudymas Gazoje tęsiasi.

Baigiamasis filmo užrašas

Filmas baigiasi ryškiausiu iš anksto parengtu kontrastu: nuo ramių Tel Avivo naktų pereinama prie tėvo, Gazos griuvėsiuose ieškančio sūnaus.

Balsai telefonu

Piešdamas užrašų knygelėje („Homeland“ programą), kareivis prisimena perimtus griuvėsiuose buvusių artimųjų pokalbius: „Girdėjau jų balsus… verkė… šaukė… mano mama mirė, o vaikai…“

Garsinis įspūdis
Riksmai ir verksmas tiesiogiai veikia klausytojo jausmus, aplenkdami kritinį mąstymą. Monotoniškas piešimas („skambutis, skambutis, skambutis“) perkelia kaltės jausmą į pasąmonę. Ir vėl tai tik iš kitų išgirstas pasakojimas.

Tel Avivas gyvena, Gaza miršta

2023 m. spalį ir lapkritį Gazoje nufilmuoti sugriovimai. Vyras klūpi ir šaukia po griuvėsiais esantį sūnų Saidą, daužo plaktuku ir verkia. Iš po nuolaužų kyšančios vaikų kojos. Blyškus dangus, praskrendantys lėktuvai ir baigiamasis užrašas.

Paskutinis kontrastas
Po valandos ramių Tel Avivo naktų – tvarkomos sofos, bėgančios moters, vienas kitam kelius masažuojančios poros – filmas pateikia priešingą vaizdą. Baigiamasis užrašas perkelia žinią į dabartį, o žiūrovas vedamas prie minties, kad visa Izraelio visuomenė yra besitęsiančio nusikaltimo bendrininkė.

Ko filmas neparodo

Nors filmas stipriai veikia emocijas, jo įrodymuose yra aiškių spragų.

  1. Girdėti pasakojimai, o ne matyti įvykiai

    Karys, pasakojantis apie žudymus naudojantis „Homeland“ programa ir dalijant maistą, pats sako: „Tiksliai nežinau… Girdėjau jų balsus… Prie kamerų manęs nebuvo… Nė karto taip ir neprisėdau pažiūrėti.“

  2. Tiesa maišoma su perdėjimais

    Tikri faktai – smūgiai ir „Hamas“ objektų naikinimas, per kurį smarkiai nukenčia civiliai, – maišomi su kinematografinėmis metaforomis ir politinėmis bei teisinėmis etiketėmis („trukdymas taikai“, „genocidas“, „kūnų krūvos“). Sukrėtimų lavina skatina žiūrovą priimti baigiamuosius užrašus kaip nuosprendį, nepastebint pasakojimų spragų.

  3. Kas matomas ekrane

    Moterys, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės beveik nerodomi. Sugriautose Gazos gatvėse daugiausia matyti vyrai ir paaugliai berniukai.

  4. Viena scena su kūnais

    Nepaisant visų filmo teiginių, jame yra viena scena, kurioje po griuvėsiais matyti kūnai: iš po sugriuvusios sienos kyšo maždaug dešimt kojų. Per visą karą vaizdai iš Gazos buvo visur transliuojami ir skelbiami, tarp jų ir suklastoti, skirti sukrėsti. Filme nieko panašaus nepateikiama.

  5. Kūnai, kurie negali kristi vienas ant kito

    Pasakojimas apie per atstumą nušautus žmones, krintančius „vienas ant kito“, prieštarauja balistikos dėsniams ir žmonių elgsenai. Šioje vietoje pasakojimas praranda įtikinamumą.

Išvada

NAZA yra iš anksto suplanuotas įtikinėjimo įrankis, o ne nešališkas dokumentinis pasakojimas. Filmo išleidimas, uždari seansai ir platus nušvietimas žiniasklaidoje, kai nebuvo galimybės jo pamatyti, sukūrė informacijos vakuumą. Jį žiūrovai užpildė baime ir nuojauta, kad nuo jų slepiamos žinios.

Daugiau kaip keturiasdešimtyje filmo scenų pasitelkiamos poveikio technikos: hipnotinė kalba, pašalintas kontekstas, kitoks įvykių pateikimas, apšviesti Tel Avivo balkonai greta pasakojimų apie Gazos bombardavimą, suardyta įvykių chronologija ir įteigta Holokausto analogija. Visa tai veda prie vienos išvados: Izraelis vykdo genocidą.

Greta to lieka spragos: nuogirdos pateikiamos kaip faktai, nėra vaizdinių įrodymų, kadre nematyti moterų ir vaikų, o pasakojimas praranda logiką ties fiziškai neįmanoma lavonų krūva.

Šaltiniai

Visi straipsniai, pareiškimai ir įrašai, kuriais remiamasi šiame puslapyje, pateikiami pradedant seniausiais. Pavadinimai palikti originalo kalba.

  1. Deadline · Zac Ntim Former Israeli Prime Minister Takes Aim At Yuval Abraham And Rachel Szor's 'NAZA'
  2. X · Israel Defense Forces IDF first response to NAZA after Venice premiere
  3. Quotidiano.net · Manuela Santacatterina Cos'è Naza, il film che svela l’orrore a Gaza
  4. Israel News Pulse · Jonathan Mimouni NAZA Fact Check: The Claims the Documentary Cannot Prove
  5. X · Andrew Fox Reply to jury president's Zone of Interest comparison
  6. X · Avigdor Liberman X post on NAZA directors
  7. X · Israel Defense Forces IDF: 500-civilian approval claim 'completely false'
  8. Al-Monitor · Reuters / Maayan Lubell Netanyahu says Gaza documentary 'NAZA' is 'shocking incitement'
  9. Elder of Ziyon · Elder of Ziyon (pseudonymous blogger) What We Know About the NAZA Movie Already Discredits It
  10. Haaretz · Raviv Drucker צפיתי בסרט נז"א. זה היה קשה מאוד, הזדעזעתי, אבל
  11. Il Foglio · Pierluigi Battista How ‘Fauda’ responds to ‘Naza’
  12. Israel Hayom · Amnon Lord הטעות שלישראל אסור לעשות עם הסרט נז"א
  13. Israel Hayom הקצין באמ"ן מסביר את השקרים בסרט נז"א
  14. Jüdische Allgemeine · Sabine Brandes »Ritualmordlegende« - »Pflicht, Fragen zu stellen«: Israel streitet über »Naza«
  15. Kan News · Eran Sikurel et al. הרמטכ"ל נגד הסרט "נז"א": "עלילות דם ועיוות מכוון של המציאות"
  16. X · @MaxNordau (pseudonymous) Timestamped summary of Raviv Drucker's Channel 13 interview with Yuval Abraham
  17. X · Brig. Gen. Effie Defrin IDF Spokesperson asks to view NAZA in full
  18. X · John Spencer Collateral damage estimation is what the law requires
  19. Ynet · Gal Ganot הרמטכ"ל יכנס דיון על הסרט נז"א: "לתקוף כדי להרוג 500 אזרחים? שקרי לחלוטין"
  20. il Giornale · Fiamma Nirenstein Le verità tra film e realtà
  21. Arutz Sheva דרוקר מפתיע: "לא הייתי משדר את זה"
  22. HonestReporting · Rachel O'Donoghue “NAZA”: A Record Venice Ovation, IDF Condemnation and a Genocide Fabrication
  23. Il Riformista · Claudio Velardi Le lacrime per Naza e le ore dedicate a Fauda: a Venezia cala il sipario sulla recita, nel mondo arabo sono già all’episodio successivo della serie israeliana
  24. Israel Hayom · Ariel Bulshtein דעה | "נז"א" הוא לא קולנוע – הוא כתב אישום נגד ישראל
  25. Jewish News · JN Reporter New documentary about IDF strikes in Gaza causes anger in Israel
  26. Moked · Redazione Gerusalemme e la risposta tardiva a Naza
  27. The Algemeiner Former Hamas Hostage Slams ‘NAZA’ Filmmakers for ‘Degrading’ IDF Soldiers ‘Who Fought to Bring Me Home’
  28. The Jerusalem Post · Corinne Baum IDF calls NAZA 500-civilian strike claim 'completely false'
  29. Walla! News · Amir Bohbot בצה"ל דוחים את טענות הסרט נז"א - ומבהירים: "שלמים עם התהליכים המבצעיים"
  30. X · Eylon Levy X post replying to Raviv Drucker
  31. X · Israel Katz X post on Rafah brigade commander strike
  32. X · Israel Ministry of Foreign Affairs MFA: NAZA 'pure propaganda'
  33. Ynet · Itamar Eichner, Tal Amodai "נז"א הצית את המדינה": הסרט השנוי במחלוקת בכותרות בעולם - וקו ההגנה של ישראל
  34. Il Foglio · Giulio Meotti La Naza dei cieli: storia di un massacro sventato
  35. JNS · Jonathan S. Tobin The AI apocalypse and the ‘NAZA’ blood libels against Israel
  36. The Free Press · Haviv Rettig Gur Hold Your Applause for the New Gaza Documentary
  37. X · Prime Minister's Office PMO video: How 'Naza' manufactured a case
  38. Ynet · Itamar Eichner ישראל נערכת לקרב בלימה מול היוצרים: "'נז"א' כואב במיוחד כי זה בא מבפנים"
  39. Channel 14 · Ziv Shezo נז"א תגיע לאירופה - ובישראל דורשים: קיימו הקרנה מיידית
  40. GB News · Tzipi Hotovely 'PROPAGANDA!' Israeli ambassador responds to Guardian's Gaza film NAZA amid UPROAR
  41. Il Foglio · Giulio Meotti Se anche Hamas elogia “Naza”
  42. Israel Hayom · Nissan Strauchler התשובה של המומחית הבריטית לסרט נז"א: "מעוותים את דיני המלחמה"
  43. Israel National News · Dr. Avi Perry A poisoned lens, a predetermined verdict, and questionable evidence made to fit
  44. Jüdische Allgemeine · Sabine Brandes (reporting Itamar Eichner's Ynet interview) Kampfpilot weist Vorwürfe von »Naza« zurück
  45. Mena-Watch · Michaela Dudley »NAZA«: Israel-Kritik hat ihren »Preis«
  46. Misgav Institute for National Security & Zionist Strategy · Prof. Kobi Michael The Film "NAZA" – Manipulation on Eight Levels
  47. The Times of Israel · Sarit Zehavi What 'Naza' really means: The truth about collateral damage
  48. X · Ben Caspit X post on NAZA
  49. Israel Hayom · Dr. Michael Oren דעה | לא בבכי, בלחימה קשוחה: כך להגיב לסרט השקרים "נז"א"
  50. Makor Rishon · Elchanan Shpeizer מג'נין ג'נין ועד נז"א: 80 אחוזים מהסרטים כאן לוקחים את אותו צד
  51. Reformatorisch Dagblad · Jeannette Gabay-Schoonderwoerd Waarom bekroonde documentaire NAZA in Israël zelf vooral op afwijzing stuit
  52. The Jerusalem Post · David Ben-Basat What NAZA leaves out about October 7 and Israel’s war in Gaza
  53. Kan News ההאשמות בסרט והקצינים שהיו שם ואומרים: "לא היה ולא נברא"
  54. Maariv · Prof. Aryeh Eldad סערת "נז"א": אפשר לחוות דעה על סרט גם בלי לצפות בו
  55. Mena-Watch · Alexander Gruber »NAZA«: Wie ein Film Israel in die Nähe der Nazis rückt
  56. JNS · Adam Levick The premise of ‘NAZA’ doesn’t hold up
  57. Ynet / Yedioth Ahronoth · Ben-Dror Yemini לוקחים חלק בעלילה
  58. 20il NAZA Fact Check: What the Evidence Actually Shows
  59. Commentary · Seth Mandel NAZA Is a Jump-the-Shark Moment for Israel’s Critics
  60. The Wall Street Journal · Omer Shem Tov Hostages Like Me Were Also 'NAZA'—Collateral Damage
  61. Mena-Watch · Sarit Zehavi Was »NAZA« über Kollateralschäden verschweigt
  62. TheWrap · Shlomi Ben-Meir 'NAZA' Claims About IDF Action in Gaza Deserve a Closer Look | Guest Column
  63. Haaretz · Prof. Danny Orbach עדויות מוטות ומצג שווא: מדוע "נז"א" חוצה את הגבול מעיתונות לתעמולה
  64. Walla! News · אלוף במיל' גיורא איילנד (Maj. Gen. (res.) Giora Eiland) הסרט "נז"א" במבחן המציאות: האם צה"ל חרג מהדין?
  65. Il Foglio · Giulio Meotti Anatomia della perfetta operazione “Naza”. La zona di interesse di Israele
  66. Israel National News · Dr. Alex Grobman NAZA's allegation of a system: What the evidence really shows
  67. The Times of Israel · Emanuel Fabian and Nurit Yohanan NAZA’s claims about IDF conduct in Gaza are grave. So are the film’s journalistic flaws
  68. Yair Miron personal site אחת עשרה מניפולציות בסרט "נז"א"
  69. Zman Yisrael · Emanuel Fabian, Nurit Yohanan הטענות של הסרט "נז"א" נגד צה"ל חמורות. כך גם הכשלים העיתונאיים שלו
  70. taz · Tim Caspar Boehme Debatte um Dokumentarfilm „Naza“: Warum tut ihr das?
  71. JNS · Amelie Botbol 'NAZA' documentary fails to show IDF efforts to prevent civilian casualties, former officer says
  72. The Jerusalem Post · Yisrael Medad NAZA and the rising campaign to demonize Israel
  73. The Jerusalem Post · Ari Tatarka 'NAZA' film at Venice Festival exposes the IDF's struggle to defend its story
  74. X · Yoseph Haddad No such 500 event exists
  75. Enfoque Judío · Elías Cohen NAZA: ¿Dónde termina el documental y comienza el libelo?
  76. Israel Hayom · Yishai Kitchels צפיתי ב80 הדקות של "נז"א" כדי שלא תצטרכו: כך נראית אג'נדה חד צדדית ומקוממת
  77. Jüdische Allgemeine · Sophie Albers Ben Chamo »NAZA«: Die Banalität der Propaganda
  78. The Atlantic · Gal Beckerman The Missed Opportunity of NAZA
  79. AJC NAZA: What to Know About the Controversial Gaza Documentary
  80. IDF Spokesperson press mailing · IDF Spokesperson's Unit תגובת דובר צה"ל לסרט 'נז"א'
  81. IDF Spokesperson's Unit IDF Response to the Film "NAZA" (10-page English document)
  82. Il Foglio · Mariarosa Mancuso Fonti anonime ma gli spettatori applaudono sulla fiducia. “Naza” continua
  83. Israel Hayom · Lilach Shoval סעיף אחר סעיף: צה"ל מפרק את טענות הסרט "נז"א"
  84. JNS · Fiamma Nirenstein ‘NAZA’ turns anti-Israel propaganda into box-office success
  85. Jewish Telegraphic Agency · Deborah Danan In its first detailed response to ‘NAZA’ documentary, IDF claims ‘fundamental errors’
  86. Neue Zürcher Zeitung · Richard C. Schneider Führt Israel den Krieg wie ein Videospiel? Was der Film «Naza» zeigt und was nicht
  87. Perlentaucher · Perlentaucher Efeu editors Efeu - Die Kulturrundschau vom 01.10.2026: NAZA. Peyman Engel und Menasse.
  88. The Algemeiner ‘Misrepresented and Manipulative Depiction of Reality’: IDF Issues Detailed Response to ‘NAZA’ Documentary
  89. The Times of Israel · Emanuel Fabian 'Distorted, misleading, and disingenuous': IDF publishes full response to 'NAZA' film
  90. Washington Examiner · Arie Blitz Before you applaud NAZA: A standing ovation is not proof of a war crime
  91. Ynet · Elisha Ben Kimon כמעט חודש אחרי הסערה, צה"ל מגיב על הסרט נז"א: "תמונה מעוותת ומניפולטיבית"
  92. Il Foglio · Giuliano Ferrara Il documento dell’Idf su Gaza, che smonta il facilismo frivolo e l’ambiguità morale di “Naza”, è un testo di dolorosa serietà
  93. X · Andrew Fox The occupancy map in NAZA
  94. il Giornale · Fiamma Nirenstein Il pubblico italiano pazzo per “Naza”. E le sue bugie antisemite
  95. Libero Quotidiano · Giovanni Longoni Guardate "Naza". Ma non cadete in trappola
  96. X · John Spencer Worse than Hamas propaganda
  97. X · Micha Danzig Genocidal armies don't count collateral damage
  98. yairmiron.com · Yair Miron I Watched NAZA in Full. Here Are Eleven Ways It Misleads Viewers.
  99. J. The Jewish News of Northern California · Oleg Ivanov and Dr. Mike Harris ‘NAZA’ viciously misrepresents Israel’s military
  100. Aish.com · Dr. Yvette Alt Miller NAZA's Biggest Claims, and Why the IDF Says They're Wrong
  101. Associated Press Israeli documentary 'NAZA' opens in the US, reigniting debate over the war in Gaza
  102. Breitbart EXCLUSIVE -- Urban Warfare Expert: Gaza 'Genocide' Libel Is 'Greatest Lie'
  103. Fox News Digital · Rachel Wolf 'I am Omer': Former Hamas hostage reflects on surviving 505 harrowing days in captivity
  104. Il Foglio · Sharon Nizza Alla ricerca di qualche verità. Colloquio con il giornalista Raviv Drucker
  105. The Times of Israel · Avi Lewis The airstrikes we canceled: What NAZA leaves out
  106. Agenzia Nova Peled: "Rapporto solido tra Israele e Italia ma serve un maggiore sostegno dell'opinione pubblica"
  107. HonestReporting · Rachel O'Donoghue The Real “NAZA”: Edited Quotes, Mystery ICC Cases & Unexplained Gaza Footage
  108. Jewish Journal · Alan Zeitlin ‘NAZA’ Proves Nada
  109. The Filitti Brief · Gerard Filitti Before the Missile Flies: How the United States Picks Targets, Weighs Civilian Harm, and Answers for Mistakes
  110. The Jewish Chronicle · Philipp Peyman Engel I’ve seen Naza and it’s a nasty piece of propaganda
  111. Walla! News · Baruch Kra יש עדויות, אין תחקיר: "נז"א" נכשל עיתונאית, אבל אסור לרדוף את יוצריו
  112. Il Foglio · Michele Silenzi Non serve dimostrare i fatti, basta una realtà ricostruita. Oltre Naza
  113. Jüdische Allgemeine · Philipp Peyman Engel Ich habe »Naza« gesehen, und es ist ein übles Stück Propaganda
  114. Tribune Juive · Tribune Juive (unsigned) NAZA : Le cinéma au service de la propagande
  115. X · Embassy of Israel in France Le film « Naza » présente une réalité déformée, trompeuse et malhonnête.
  116. 21 News · Harrison du Bus Documentaire NAZA : Tsahal dénonce une « réalité déformée, trompeuse et malhonnête »
  117. X · Andrew Fox NAZA proves the IDF did collateral damage estimates
  118. X · Salo Aizenberg Collateral damage skewed to fighting-age men
  119. The Times of Israel Blogs · Dinah Bucholz The "NAZA" Saga
  120. Alliance · Lou Helwaser and 28 signatories (incl. Richard Berry, Michel Boujenah, Élie Chouraqui, Éric Naulleau, Rachel Khan, Avi Pazner, Nathalie Cohen-Beizermann) Tribune. Une rescapée de la Shoah et vingt-huit personnalités contre le film NAZA
  121. X · Salo Aizenberg Was Israel Justified in Bombing Hamas Combatants in Their Homes?
  122. The Jewish Chronicle · John Nathan NAZA review: ‘This is what happens when artists and activists do the work of objective journalists’ ★★
  123. X · Salo Aizenberg NAZA: A Propaganda Film Masquerading as an Investigation of the Gaza War
  124. Aurora · Leonardo Rubinsky Graves acusaciones sin pruebas: película NAZA
  125. Report24 · Florian Machl Film NAZA: Hasspropaganda gegen Israel auf Basis anonymer, nicht überprüfbarer Aussagen
  126. The Wall Street Journal · Kyle Smith 'NAZA' Has Nada on Israel