Du filmai pavadinimu Naza pasakoja skirtingas Gazos karo istorijas

Du filmai, viena santrumpa

2026 m. pasirodė du dokumentiniai filmai beveik tuo pačiu vardu. Abu ima «Naza» iš kasdienės IDF hebrajų santrumpos נזק אגבי, נז״א (nezek agavi), šalutinei žalai: atsitiktinei žalai civiliams, kai smogiamas karinis taikinys. Šis žodynas nėra ketinimo prisipažinimas. Pagal ginkluoto konflikto teisę užpuolikas gali smogti teisėtam kariniam taikiniui net kai tikimasi tam tikros žalos civiliams, jei ataka nukreipta į taikinį ir atsitiktinė žala nėra per didelė, palyginti su laukiama karine nauda; iš vado taip pat tikimasi, kad jis atšauks arba sustabdys smūgį, jei paaiškės, jog atsitiktinė žala būtų per didelė. Tokios žalos įvertinimas yra būdas, kuriuo teisės besilaikanti pajėga stengiasi išlaikyti smūgį tų taisyklių viduje. Venecijos filmas žodį laiko masinio civilių žudymo sistemos raktu. Vėlesnis Izraelio filmas tą patį žodį laiko kitos pasakojimo apie tai, kaip kariauta Gazoje, pradžia. Skaitytojai gali žiūrėti abu ir nuspręsti, kuriuo liudijimu ir kokia ekrano medžiaga labiau pasitiki.

Pirmąjį filmą, NAZA, parašė ir režisavo Izraelio žurnalistai Yuval Abraham ir Rachel Szor, anksčiau kartu režisavę Oskarą pelniusį No Other Land. Jis vėlai įtrauktas į 83-iojo Venecijos kino festivalio oficialų konkursą, premjera įvyko 2026 m. rugsėjo 10 d., o po dviejų dienų laimėjo Specialųjį žiuri prizą. Festivalio ir šakos apžvalga sieja gamybą su Jungtine Karalyste; The New York Times pranešė, kad jį kartu prodiusavo The Guardian, o CNN Jonathan Glazer įvardijo vykdomuoju prodiuseriu. The New York Times ir Breitbart aprašė 80 minučių filmą; The Free Press, CNN, Fox News ir The New York Times pranešė apie 25 minučių stovimų plojimų per premjerą. Festivalio sutikimas nėra ginčytinas. Ginčytina yra tai, ką teigia anoniminiai kalbėtojai.

Antrasis filmas, Naza: tikroji istorija, internete pasirodė 2026 m. spalio pradžioje. Įrašas, įvardijęs kūrėjus, išvardijo atsargos pulkininką leitenantą Roi Danino, Hagai Gutman ir Ariel Averbuch. The Jerusalem Post kūrinį pateikė kaip kontrfilmas, «tiesiogiai nukreiptas diskredituoti teiginius» Venecijos dokumentiniame filme. Tai ne festivalio pavadinimas. Jis padarytas, kad sutiktų Venecijos filmą toje pačioje vietoje: žodis «Naza», Izraelio karinė kalba ir kaltinimas, kad taikinių parinkimas Gazoje tapo leidimu žudyti civilius.

Kas kalba ir kaip naudojama kamera

Abi Venecijos filmo aptartys grįžta prie tos pačios vaizdo sandaros. The Financial Times aprašė Abraham naktį ant Tel Avivo stogo, imantį liudijimą iš žmonių, kurių veidai skendi šešėlyje, o intarpuose – butų langai. The New York Times pranešė apie 24 žmones, apibūdintus kaip Izraelio žvalgybos karininkus ir karius, neįvardytus, pakeistais veidais ir balsais. Recenzentai ir kadrai rodo kalbėtojus kaip tamsius siluetus. IDF vėliau sakė negalinti patikrinti, kas tie žmonės. The Jerusalem Post perdavė kariuomenės poziciją: filmas remiasi nepatikrinamais anoniminiais liudijimais ir turi teisinių netikslumų, o smūgio sprendimus priima ir civilių žalą vertina parengti kariniai ir teisiniai pareigūnai, ne algoritmas. The New York Times citavo kariuomenę, kuri peikė «anoniminius liudijimus asmenų, kurių tapatybės negalima patikrinti».

Tikroji istorija keičia liudytojų sąrašą net ten, kur užima panašią retorinę vietą. The Jerusalem Post jį įrėmino kaip aiškų paneigimą. Reklaminiai įrašai sakė, kad jis siūlo iš pirmų lūpų pasakojimą, skirtą «ištaisyti faktus» apie karą su Hamas. Todėl filmai prašo žiūrovo pasitikėti skirtingos rūšies šaltiniu: bevardžiais žmonėmis, kurių laipsnių negalima patikrinti, prieš žmones, kuriuos paneigimas pateikia kaip pasirengusius kalbėti kaip vadai ir žvalgybos karininkai, vis dar karo meto saugumo ribose. Nė vienas formatas pats savaime neįrodo taikinių parinkimo politikos.

Ką kiekvienas filmas teigia ir ką rodo

Abraham ir Szor filmas, kaip jį apibendrina The Free Press, The New York Times, CNN ir The Financial Times, teigia, kad civilių mirtys Gazoje nebuvo atsitiktinis kovos su Hamas šalutinis produktas, o buvo įmontuotos į taikinių parinkimą. Pranešama, kad apklaustieji aprašo «Naza» skaičius, tai yra laukiamas civilių mirtis, priskirtas taikiniui; sekimą ir, filmo pasakojime, dirbtinį intelektą; ir procesą, kuriame namus ir šeimas buvo lengviau smogti nei teroristus atviroje vietoje. The New York Times pranešė, kad vienas kalbėtojas sakė, jog Izraelis sąmoningai surengė smūgius, per kuriuos žuvo 20, 30 ar net 300 civilių, ir kad vienu atveju buvo duotas leidimas smūgiui, kuris galėjo nužudyti 500. Tai teiginiai, pasakyti prieš kamerą anoniminių kalbėtojų, ne teismo išvados. The Free Press pažymėjo, kad sukrėtimas vien dėl to, jog IDF prieš smūgį įvertino civilių mirtis, pats savaime tų mirčių nepaverčia tyčine žmogžudyste; laukiamos atsitiktinės žalos skaičiavimas yra tai, ko reikalauja atskyrimas ir proporcingumas.

2026 m. spalio 1 d. paskelbta IDF linija atsakė viešai. Tą dieną sklidę įrašai citavo kariuomenę: filmas «pateikia iškreiptą, klaidinančią ir nenuoširdžią IDF taikinių planavimo ir smūgių proceso vaizdą» ir nukreipė skaitytojus į visą rašytinį atsakymą. Anksčiau The New York Times pranešė, kad kariuomenė, kuri sakė mačiusi tik ištraukas, neigė planavusi, patvirtinusi ar įvykdžiusi smūgį, per kurį buvo numatyta 500 civilių ar artimo tam skaičiaus žūtis, ir sakė veikusi pagal tarptautinę teisę. Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Eyal Zamir filmą pavadino «kraujo šmeižtų» ir «tyčinių tikrovės iškraipymų» kūriniu. Skaitytojai turi tai laikyti institucijos gynyba, taip pat kaip anoniminį liudijimą turi laikyti nepatikrintu, kol galima sutikrinti vardus, datas ir smūgių bylas.

Tikroji istorija savo trukmės neleidžia ginčyti kiekvienos Venecijos citatos. The Jerusalem Post jį pateikė kaip pastangą diskredituoti Venecijos tezę, o ne ją iš naujo suvaidinti. Miesto karo specialistas John Spencer, aptardamas tą patį ginčą dėl taikinių, teigė, kad skaičiuoti, kiek šalutinės žalos leidžia teisė, ir paskui stengtis likti toje riboje, yra priešingybė naikinimo politikai, ir kad Hamas būdas kariauti iš civilių tarpo yra sukurtas tam, kad tuos teisėtus skaičiavimus paverstų politiniu ginklu. The New York Times pranešė, kad kariuomenė ir Izraelio komentatoriai taip pat peikė Venecijos filmą už tai, kad nepripažino Hamas strategijos įterpti teroristus ir infrastruktūrą tarp civilių. Vaizdai ir atviri interviu taip pat gali būti atrankūs. Platesnis ginčas dėl pagalbos ir bado yra ginčytinas; lydinti pastaba šiame puslapyje stato Hamas ir humanitarinę pagalbą prieš paimtą medžiagą, o kita išdėsto bado teiginį.

Moralinės kategorijos nėra sukeičiamos. Vienas filmas klausia, ar demokratinės kariuomenės taikinių sistema tapo mašina civiliams žudyti. Kitas klausia, ar teroristinę organizaciją, kuri 2023 m. spalio 7 d. išžudė izraeliečius, įsivedė įkaitus į tankų miestą ir įsiterpė tarp nekombatantų, galima kariauti be žalos civiliams. Hamas nėra valstybė pagal ginkluoto konflikto teisę taip, kaip ja yra Izraelis. Tarptautinė teisė vis tiek saisto užpuoliką atskyrimu ir proporcingumu. Būtent todėl «Naza» yra štabo žargonas ir todėl abu filmai jį pagavo. Atsitiktinė žala smūgyje į karinį taikinį nėra tas pats veiksmas kaip tyčinė civilių žmogžudystė spalio 7 d.

Priėmimas ir kur kiekvieną galima žiūrėti

Oficiali Izraelio reakcija į Venecijos filmą buvo griežta. Kultūros ministras Miki Zohar sakė, kad veiks, jog atimtų režisieriams pilietybę, ir kalbėjo apie valstybės išdavystę, pagal The New York Times ir The Jerusalem Post. CNN pranešė, kad ministras pirmininkas Benjamin Netanyahu grasino atimti režisieriams pilietybę. Breitbart citavo jį apie filmo pasirodymą Venecijoje: «Mes kovojame su pasauliniu antisemitiniu kurstymu» ir «Kai tai ateina iš mūsų vidaus, tai tiesiog nepakenčiama». Kraštutinės dešinės protestuotojai susirinko prie Szor tėvų namų. Festivalio kritikai, taip pat The Financial Times, filmą laikė esminiu kaltinimu. Tai politiniai ir estetiniai vertinimai, ne nuosprendis dėl kiekvieno smūgio.

Tikroji istorija savo ruožtu buvo pateikta ir kaip kopija, ir kaip paneigimas. The Jerusalem Post pavadino jį kontrfilmu. Izraeliui artimos paskyros reklamavo nemokamą peržiūrą ir vartojo frazę «ištaisyti faktus». Vyriausybės ar ambasados pasidalijimas nėra nepriklausomas patikrinimas; tai valstybė, arba jos draugai, renkasi pasakojimą.

Venecijos NAZA yra kino ir festivalio pavadinimas. The New York Times užfiksavo festivalio premjerą JAV 2026 m. rugsėjo 26 d.; CNN įtraukė jį tarp sezono labiausiai aptariamų dokumentinių filmų. Tai nėra nemokama peržiūra šiame puslapyje. Tikroji istorija yra filmas, kurį talpina šis puslapis. Gretimi paaiškinimai apie įkaitų susigrąžinimą ir apie genocido kaltinimą stovi šalia skaitytojams, kuriems reikia dokumentų, ne plojimų. Žiūrėkite abu. Patikrinkite, kas įvardytas. Patikrinkite, ką paskelbė kariuomenė. Tada spręskite apie vaizdus, ne apie pavadinimą.